Gruodžio pradžioje N. Maduras surengė ginčytiną referendumą, kuriame, oficialiais duomenimis, 96 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad „Gajana Esekibas“ taptų Venesuelos valstija.
Gajanos generalinis prokuroras Anilas Nandlallas jau po referendumo pareiškė, kad prašys JT Saugumo Tarybos pagalbos, jei Venesuela imsis tolesnių žingsnių. Prezidentas Irfaanas Ali vėliau pareiškė, Venesuelos veiksmai „kelia tiesioginę grėsmę Gajanos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir politinei nepriklausomybei“. Esekibas sudaro daugiau kaip du trečdalius buvusios britų kolonijos teritorijos. Ten gyvena 125 000 šalies gyventojų iš 800 000.
Šiuo įstatymu bus sukurta 24-oji valstija Venesuelos „teritorinės politikos ribose“, pareiškė prezidento rūmai. Šios teritorijos gyventojai turės savo atstovą kitame parlamente, kuris bus renkamas 2025 m. Įstatymas taip pat numato sudaryti „valstybės ir šalies Aukštąją komisiją Gajana Esekibui ginti“. Tai kelia būgštavimus, kad Venesuela gali įžengti į regioną ir sukelti karą.
Ginčas dėl teritorijos Vakarų Gajanoje, į kurią pretenzijas reiškia Venesuela, pastaruoju metu atrodė aprimęs: prieš mėnesį abu prezidentai Lotynų Amerikos ir Karibų šalių viršūnių susitikime spaudė vienas kitam rankas ir apsikeitė dovanomis. „Taika ir meilė“, – sakė N. Maduras tada savo kolegai I. Ali.
Venesuela seniai reiškia pretenzijas į išteklių turtingą teritoriją, apimančią maždaug du trečdalius kaimyninės šalies. Dabartinės sienos buvo nustatytos 1899 arbitražo Paryžiuje, kurį inicijavo JAV ir Didžioji Britanija, sprendimu. Venesuela remiasi 1966 m. sutartimi su JK, pasirašyta likus keliems mėnesiams iki tuometinės Britų Gvianos kolonijos nepriklausomybės paskelbimo. Joje buvo numatytas ginčo sprendimas derybomis. Gajanos prašymu šį atvejį nagrinėja Tarptautinis Teisingumo Teismas, tačiau Venesuela nepripažįsta jo jurisdikcijos – ir tai įtvirtino dabar priimtame įstatyme.
Prie Gajanos krantų 2015 m. buvo aptikti dideli naftos ištekliai.
