Egzekucijos stiliaus apšaudymai, kuriuos vykdo „vaikai kariai“, daugiabučiuose sprogstančios bombos, vendetos taikiniu tampantys nekalti giminės ir ryto žinios, kuriose pranešama apie per naktį žuvusias aukas – tokia dabar yra nerimą kelianti šios šiaip jau ramios šalies kasdienybė.
„Jokioje kitoje Europos šalyje to nepamatysi“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, prisiekęs susidoroti su gaujomis.
„Švedijos įstatymai nėra skirti kovoti su gaujomis ir vaikais kariais. Tačiau dabar tai pakeisime“, – kalbėjo jis.
Gaujų karai dėl narkotikų rinkos kontrolės Švedijoje rusena jau dešimtmetį.
Tačiau šių metų pradžioje padėtis drastiškai pasikeitė, kai dėl vidaus nesutarimų išpuolių taikiniais tapo ir gaujų narių artimieji.
Rugsėjo 13 d. T. Cervino name už 70 km į šiaurę nuo Stokholmo esančioje Upsaloje iššautos kulkos buvo skirtos liūdnai pagarsėjusios gaujos „Foxtrot“ vadeivos Rawa Majido, pravarde „Kurdų lapė“, anytai.
Jai pavyko išsigelbėti, moteris liko sveika ir gyva.
„Nežino gailesčio“
„Nežinojau, kad jiedu yra giminės“, – sakė T. Cervinas. „Būtent todėl tiek daug žmonių dabar bijo – tie, kurie tame dalyvauja, visur turi draugų ir giminių.“
„Ši nauja (nusikaltėlių) karta nežino gailesčio“, – teigė Garipas Gunesas, kuris yra įsteigęs jaunimo futbolo komandą, kad skurdaus Stokholmo Rinkebio priemiesčio vaikai nepakliūtų į bėdą.
„Daugelis tėvų nerimauja dėl savo vaikų ir niekur jų neleidžia, nebent tik į mokyklą ar futbolo treniruotes. Jie nerimauja, kad jie gali pakliūti į susišaudymą“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Kriminologijos profesorius Felipe Estrada Dorneris iš Stokholmo Universiteto naujienų agentūrai AFP paaiškino, kad „padėtis tapo visiškai nevaldoma – jie užpuldinėja ir artimuosius bei tuos, kurie yra visiškai nesusiję su šiais konfliktais“.
„Tai didelis ligi šiol vyravusių smurto tendencijų pokytis.“
Policija pranešė, kad šiais metais per 314 susišaudymų jau žuvo keturiasdešimt septyni žmonės – tuo tarpu 2016 m. tokių aukų skaičius tebuvo septyni.
„Nevykusi integracija“
Ir aukos, ir nusikaltėliai kuo toliau, tuo tampa jaunesni.
Nacionalinė nusikaltimų prevencijos taryba šį mėnesį pranešė, kad pernai policija atliko 336 tyrimus dėl 15–17 metų paauglių neteisėtai turimų ginklų – aštuonis kartus daugiau nei prieš dešimtį metų.
Užsakomosioms žmogžudystėms vykdyti gaujos dabar samdo vaikus, kuriems kartais net nėra 15 m., puikiai žinodamos, kad jie į kalėjimą sėsti negali.
„Vaikai eina pas nusikaltėlių gaujas“ ir siūlosi vykdyti žmogžudystes, sakė Švedijos policijos vadas Andersas Thornbergas.
Šie vaikai „net nežino, kaip elgtis su tais ginklais“, – sakė F. Estrada Dorneris; todėl neretai sužalojami ar žūva ir nekalti praeiviai.
Netoli Upsalos esančiame Gotsundos priemiestyje gyvenanti Ebtesam Abowarrad tam pritarė ir paaiškino, kad žmonėms yra baisu.
„Vienintelis skirtumas dabar yra tas, kad jie šaudo visur.“
„Gatvėse daugiau nieko nebematau“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo 40 m. motina.
Daugelis jaunų gaujų narių jau metų metus yra socialinių tarnybų akiratyje, pasakojo buvusi teisininkė ir knygos apie jaunuosius gaujų narius „Mitt ibland oss“ (Tarp mūsų) autorė Evin Cetin.
„Šiuos vaikus apmoko nusikaltėliai – jie gyvena, valgo ir kvėpuoja smurto kultūroje“, – sakė ji.
„Daugelio iš jų akyse – tuščias žvilgsnis, jie nevertina savo gyvybių.“
Premjeras U. Kristerssonas dėl organizuoto nusikalstamumo augimo kaltina „naivumą“ imigrantų atžvilgiu.
„Tokioje padėtyje atsidūrėme dėl neatsakingos imigracijos politikos ir nevykusios integracijos“, – pasakė konservatorių partijai priklausantis vadovas.
„Nusimušė nuo skaičiaus“
Bet E. Cetin teigė, kad integracijos problema yra tampriai susijusi su imigrantų bendruomenių segregacija.
„Kaip galėjo jauni švedai, gyvenantys vienoje iš turtingiausių pasaulio šalių, nusiristi iki to, kad norėtų žudyti, ir dar be to savo geriausius draugus?“, – klausė ji.
„Tai daug ką pasako apie segregaciją, apie sąlygas, kuriose jie auga ir apie atskirtį, kurią jie patiria.“
26 m. Sakariya Hirsi iš Tenstos, imigrantų gausiai apgyvendinto Stokholmo priemiesčio, per smurtinius išpuolius neteko keleto savo draugų.
2020 m. jis įsteigė „Kolektyvinės širdgėlos“ grupę, kad padėtų šeimoms išgyventi netektis ir stengtis, kad padėtis pasikeistų.
Viename iš paskutinių grupės susitikimų Botkyrkos priemiestyje 23 m. Aleksandras Zadruznas sakė jau „nusimušė nuo skaičiaus“, kiek jo draugų žuvo.
„Sakydavau, kad mūsų vaikai išauga per greitai, bet... mūsų vaikai net nesulaukia pilnametystės.“
