Praėjo vos savaitė po to, kai Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas padėkojo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už pagalbą „išlaisvinant Alepą“. Tačiau tai neprivertė Rusijos propagandininkų – ir jų sąjungininkų Amerikoje – liautis neigti faktą, kad bombarduojami buvo ir civiliai.

Tiek Kremliaus remiami tinklai, tiek kraštutinių dešiniųjų pažiūrų amerikietiškos interneto svetainės perėmė Vakaruose populiarų terminą „suklastotos naujienos“ ir vartojo jį kalbant apie labai realų Alepo bombardavimą. Dar blogiau yra tai, kad jie eilinius Amerikos piliečius, prisidėjusius prie paramos nukentėjusiems Sirijos civiliams rinkimo, vadino „profesionaliais propagandininkais“.

Kelias pastarąsias savaites Alepas buvo priverstinės evakuacijos vieta, dėl ko tradicinės Vakarų žiniasklaidos reporteriams tapo neįmanoma tiesioginė prieiga prie ten vykstančių žiaurumų. Vis dėlto nešališkų tarptautinių žmogaus teises ginančių organizacijų ataskaitos ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos bylojo apie subombarduotus pastatus ir gatvėse gulinčius negyvus civilius.

Pasakojimas, kad Alepo bombardavimas yra „suklastotos naujienos“, Amerikoje tradiciniais keliais patyrė internetinę sėkmę: nepriekaištingus ir lengvai pasidalijamus filmukus socialiniame tinkle „Facebook“ pasigavo pagrindinės Amerikos informavimo priemonės ir gerai pasiekiami „Facebook“ puslapiai. Tik toji žiniasklaida galėjo net nesuvokti, kad ši medžiaga paruošta už Kremliaus pinigus.

Vis dėlto, pasakojimas apie masines civilių žūtis, už kurias atsakinga Sirijos vyriausybė, prieštarauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžiams, kuris visai neseniai negailėjo pagyrų Sirijos kariuomenei, sakydamas, kad „Sirijos ir Rusijos kariuomenių bendradarbiavimas yra labai svarbi pergalė kovoje prieš tarptautinį terorizmą“.

Pasakojimas, kad Alepo bombardavimas yra „suklastotos naujienos“, Amerikoje tradiciniais keliais patyrė internetinę sėkmę: nepriekaištingus ir lengvai pasidalijamus filmukus socialiniame tinkle „Facebook“ pasigavo pagrindinės Amerikos informavimo priemonės ir gerai pasiekiami „Facebook“ puslapiai. Tik toji žiniasklaida galėjo net nesuvokti, kad ši medžiaga paruošta už Kremliaus pinigus.

Didžiausio pasisekimo sulaukusių Alepo siaubus neigiančių pranešimų autorė yra „Russia Today“ dirbanti žurnalistė Eva Bartlett, kuri jau metus tvirtina, kad „žiniasklaida meluoja jums apie Alepą“. (Rugpjūčio mėnesį, kai žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ paprašė pagalbos šiam Sirijos miestui, žurnalistė pavadino ją „Shamnesty International“ (angl. shame – gėda).

E. Bartlett įkėlė vaizdo įrašą į „Facebook“ puslapį pavadinimu „In The Now“, kuris per dvylika dienų sulaukė daugiau kaip pustrečio milijono peržiūrų. „In The Now“ yra Rusijos remiama „Russia Today“ atšaka, tiekianti naujienas internete, kuri siekia pamėgdžioti „BuzzFeed“ arba „NowThisNews“ ir dažniausiai pasakoja nepolitines gyvenimo būdo istorijas apie tokius dalykus kaip mieli gyvūnėliai ar novatoriškos technologijos.

Šiame vaizdo įraše civilius, kuriems nesievakavimo atveju grėsė žūtis, E. Bartlett pavadino „aktyvistais“.

Didžiausio pasisekimo sulaukusių Alepo siaubus neigiančių pranešimų autorė yra „Russia Today“ dirbanti žurnalistė Eva Bartlett, kuri jau metus tvirtina, kad „žiniasklaida meluoja jums apie Alepą“. (Rugpjūčio mėnesį, kai žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ paprašė pagalbos šiam Sirijos miestui, žurnalistė pavadino ją „Shamnesty International“ (angl. shame – gėda).

„Ką visi šie žmonės turi bendro? Jie nori, kad jūs manytumėte, kad tėra viena šios istorijos pusė – viena tiesa. Kad B. al-Assadas eina iš vieno miesto į kitą ir dėl kažkokios beprotiškos priežasties žudo savo paties žmones, – sako žurnalistė. – Tik kyla klausimas, ar jūs tuo tikite?“

Kaip teigia Užsienio politikos tyrimų instituto atstovas Clintas Wattsas, tai yra jau ilgą laiką taikomos Rusijos informacinės taktikos pavyzdys: pasėti abejones dėl kiekvienos žiniasklaidos institucijos, kad kiekvienas faktas – net jeigu tai pavyzdinis pagrindinės žiniasklaidos priemonės pateiktas vaizdo įrašas – taptų subjektyviu.

„Tai ne tik informacinis karas prieš Ameriką – tai karas prieš pačią informaciją. Jo esmė tokia: negalima niekuo pasitikėti. Tuomet nėra išeities taško. Gali sakyti ir daryti ką panorėjęs, o paskui neigti, kad kas nors atsitiko“, – aiškina C. Wattsas.

C. Wattsas įsitikinęs, kad šis naratyvas apie Alepo žiaurumus nėra naujas, tačiau jį eksploatuojantieji sulaukė didesnės sėkmės po to, kai po priverstinės evakuacijos iš šio Sirijos miesto mus pasiekdavo kruvini vaizdai ir siaubą keliančios ataskaitos.

„Tai nuo pat pradžių labai pasitarnavo Rusijos ir Sirijos strategijai atsikratyti žurnalistų, – toliau savo nuomonę dėsto C. Wattsas, taip pat einantis Vašingtono universiteto Kibernetinio ir vidaus saugumo centro vyresniojo bendradarbio pareigas.

– Viena iš priežasčių, kodėl visa tai daroma, yra tai, kad vėliau prireikus kariauti informacinį karą ir norint žudyti civilius viskas, ką reikia padaryti, tėra pasakymas „Čia nėra tikrų reportažų! Kaip jūs galite pasitikėti ataskaitomis iš antrų rankų?“ Štai kaip buvo padarytas šis meistriškas darbas“.

Minėtas vaizdo įrašas pakartotinai buvo paskelbtas paties „Russia Today“ „Facebook“ puslapyje, o per pastarąsias kelias dienas jį pasigavo didelio masto „Facebook“ grupės, remiančios Donaldą Trumpą. 31 tūkstantį asmenų jungianti grupė „VOTE TRUMP ONLY – THE AMERICAN PARTY RISING“ (angl. Balsuok tik už Trumpą – kyla Amerikos partija) ir 11 tūkstančių internatų burianti grupė „TRUMP – SPEAK OUT AGAINST ISLAMIZATION OF AMERICA“ (angl. Trumpas – pasisakyk prieš Amerikos islamizavimą).

Pasak C. Wattso, tai nekelia nuostabos.

D. Trumpas leido suprasti, kad jo administracija glaudžiai bendradarbiaus su V. Putinu ir Rusija, ir netgi pasididžiuodamas „Twitter“ praėjusią savaitę išplatino Rusijos prezidento citatą apie Hillary Clinton nesėkmingą mėginimą laimėti prezidento rinkimus.

D. Trumpas

Savo ruožtu, palankumo V. Putinui reitingai tarp respublikonų staigiai ėmė kilti. Pagal „Pew“, 37 procentai respublikonų teigiamai vertina Rusijos prezidentą ir vos 17 procentų respublikonų palankiai vertina dabartinį JAV prezidentą Baracką Obamą.

„Tai būtų patrauklu D. Trumpo rėmėjui. Tai leidžia stoti į vieną gretą su Rusija, kas nebūtų įmanoma, jeigu civilių bombardavimas Alepe būtų tiesa, – aiškina C. Wattsas. – Civilių žudymas ir dalykų, kuriuos dauguma amerikiečių suvokia kaip amerikiečiams nebūdingus, darymas – jeigu paneigsi, kad tai apskritai įvyko, gali tai visiškai anuliuoti iš naratyvo. Tai leidžia atviriau remti V. Putiną“.

Gruodžio 20 dieną BBC pateikė duomenis, kuriuos gavo patikrinę visus internete išplitusio E. Barlett vaizdo įrašo teiginius. Pažymima, kad kai kurie įvykiai, kurie buvo laikomi suklastotais, buvo tiesiogiai susiję su kitais „vaizdo įrašais apie aukas, tarp jų verkiančius kūdikius ir negyvo pagyvenusio vyro kūną, kurie buvo išplatinti tą pačią dieną, akivaizdžiai nepritraukiant nepasitikėjimo“.

Tačiau pasakojimas apie tai, kad Alepas nebuvo bombarduojamas, tuo metu jau buvo plačiai paplitęs. Jį pasigavo tokios amerikietiškos konspiracinės žiniasklaidos priemonės kaip „InfoWars“.

„Ar pagrindinės žiniasklaidos „suklastotos naujienos“ apie Rusijos vykdomus žiaurumus Alepe įkvėpė ir radikalizavo šaudžiusį asmenį Turkijoje?“ – klausė „InfoWars“ atstovas Paulas Josephas Watsonas, turėdamas omenyje gruodžio 19 dieną Ankaroje įvykdytą Rusijos ambasadoriaus žmogžudystę.

Ši istorija netgi pasiekė Atlantos CBS filialą pavadinimu „Reality Check with Ben Swann“ (angl. realybės patikra su Benu Swannu). Šiuo pranešimu per šešias dienas buvo pasidalinta 61,5 tūkstančio kartų.

„Pranešimai iš Sirijos Alepo yra neįtikėtini. Kančia, Humanitarinė krizė, – sakė B. Swannas. – Tačiau jeigu tai tiesa, kodėl šie Alepo žmonės švenčia gatvėse?“

Tai atspindi naratyvą keliose istorijose, kurias per pastarąsias kelias savaites parašė Kremliaus valdoma žiniasklaidos priemonė „Russia Today“.

„Kol Alepo gyventojai švenčia miesto išlaisvinimą, pagrindinė žiniasklaida pateikia priešingą vaizdą su sensacingomis antraštėmis, viešai smerkiančiomis tariamus žiaurumus ir „žmoniškumo žlugimą“, kas jų teigimu čia vyksta“, – savo interneto svetainėje rašė Kremliaus valdoma „Russia Today“. – Tačiau kas yra jų šaltiniai? Na, „kažkas jiems pasakė“. Dauguma jų pranešimų yra nepatvirtinti, nes niekas Alepe, nei viena pagrindinė žiniasklaidos priemonė, neturi savo atstovų“.

Tai galioja ne tik didelio atgarsio susilaukusioms pagrindinėms istorijoms, bet ir pasakojimams apie žmones visų užmirštuose laikraščiuose. Praėjusią savaitę Kremliaus finansuojamas propagandinis tinklalapis „Sputnik“ paskelbė dvi moteris iš Čikagos, Becky Carroll ir Wendy Widom, kurios spalio mėnesį inicijavo saitažodį #StandWithAleppo, „profesionaliomis propagandininkėmis“.

Kokie „Sputnik“ argumentai? B. Carroll 2008 metais prisidėjo prie B. Obamos rinkimų kampanijos, o W. Widom „prisistato socialinės žiniasklaidos redaktore iš „CBS Chicago“, dalies televizijos tinklo, kurio pastarieji pranešimai apie situaciją atspindi, kokio tendencingumo galima tikėtis iš pagrindinių žiniasklaidos šaltinių“.

„Ko tiksliai jie nori? Jie nori, kad jūs galvotumėte: „Jūs paprasčiausiai nežinote. Jūs paprasčiausiai negalite tikėti jokia pagrindine žiniasklaidos priemone, – sako C. Wattsas. – Jeigu nėra termometro tam, kas tiesa, gali sakyti bet ką“.