Baltieji rūmai, akcentuodami, kad telefoninis pokalbis vyko V. Putino iniciatyva, pranešė, jog Rusijos prezidentas paskambino B. Obamai norėdamas pasiūlyti „diplomatinį krizės sprendimo būdą", todėl buvo sutarta, kad būsimus žingsnius aptars aukščiausi abiejų valstybių diplomatai.
Pranešama, kad B. Obama pasinaudojo proga dar kartą pakartoti, kad Krymo perėmimas iš Ukrainos tarptautinės bendruomenės yra laikomas neteisėtu. Teigiama, kad JAV prezidentas taip pat išsakė susirūpinimą, kad prie Ukrainos sienų sutelktos Rusijos pajėgos, nes tai kelia pagrįstų abejonių, ar tik Rusija nesiruošia invazijai į Ukrainą.
„Prezidentas B. Obama aiškiai pasakė, kad tai įmanoma tik tuomet, jeigu Rusija atitrauks savo pajėgas nuo Ukrainos sienos ir nesiims jokių žingsnių, pažeidžiančių Ukrainos teritorinį integralumą bei suverenitetą", - praneša Baltieji rūmai.
Tuo tarpu Maskvos pateikiamos pokalbio su B. Obama detalės šiek tiek kitokios.
Kremlius pranešė, kad V. Putinas pokalbio metu pasiūlė, jog tarptautinė bendruomenė galėtų ieškoti bendrų veiksmų, padėsiančių sumažinti įtampą Ukrainoje. Tai sutampa su Baltųjų rūmų informacija.
Maskvos pranešimu, V. Putinas per pokalbį taip pat išsakė susirūpinimą dėl „besitęsiančių ekstremistų išpuolių“ Kijeve ir padėties separatistiniame Padniestrės regione tarp Ukrainos ir Moldovos. Padniestrėje gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.
„Rusijos lyderis pasiūlė išnagrinėti galimus tarptautinės bendruomenės žingsnius padėčiai stabilizuoti“, – sakoma Kremliaus pranešime, kuriame nepateikiama daugiau detalių, kokie galėtų būti tie žingsniai.
„Konkrečius parametrus artimiausiu laiku aptars Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry", - pridūrė Kremlius.
Remiantis Maskvos pranešimais, per pokalbį telefonu V.Putinas sakė esantis susirūpinęs dėl padėties Padniestrėje – maištingame Moldovos regione, besiribojančiame su Ukraina, kuris nutraukė ryšius su centrine Moldovos vyriausybe po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
V. Putinas esą pabrėžė, kad vykdoma „faktinė išorinė Padniestrės blokada, reikšmingai apsunkinanti regiono gyventojų gyvenimo sąlygas, trukdo jų judėjimui, normaliai prekybos ir ekonominei veiklai“.
Nei Kišiniovas, nei jokios kitos vyriausybės Padniestrės suverenumo nepripažįsta.
Tačiau iš V.Putino žodžių buvo galima suprasti, kad jis siūlo Padniestrės klausimą spręsti ne jėga, o „5 plius 2“ formato derybose, kuriose dalyvautų Moldova, Padniestrė, Rusija ir Ukraina, o jas stebėtų Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos.
„Buvo pabrėžta, kad Rusija pasisako už teisingą ir visokeriopą Padniestrės problemos sureguliavimą, yra suinteresuota derybų formato „5 plius 2“ veiksmingu darbu“, – sakoma Kremliaus pranešime.
V. Putinas taip pat sakė B. Obamai, kad Rusijai tebekelia nerimą padėtis Ukrainoje po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo.
Rusijos lyderis atreipė JAV prezidento dėmesį į „besitęsiantį ekstremistų siautėjimą, nebaudžiamus taikių gyventojų, valdžios struktūrų ir teisėsaugos institucijų bauginimus įvairiuose regionuose ir Kijeve“, nurodė Kremlius.
S.Lavrovas: Rusija neketina kirsti Ukrainos sienos
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį davė interviu, kuriame patikino, kad Rusija neturi planų kirsti Ukrainos sienos, tačiau, kaip visada, užsiminė, kad Vakarai bando dangstyti, kas vyksta Ukrainoje.
S. Lavrovas priminė apie laikinojo Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo žodžius, kad naujausiais Ukrainos vadovybės veiksmais siekiama nuginkluoti visus, kurie neteisėtai laiko ginklus, tai yra nusikaltėlius.
„Jeigu tai yra mūsų partnerių Vakaruose darbo rezultatas, mus tai tenkina. Būsime pasirengę kartu su jais ieškoti bendrų rekomendacijų ukrainiečiams, kurie laikysis bet kurios neteisėtos veiklos nutraukimo ir konstruktyvaus valstybės reformavimo proceso“, – sakė S. Lavrovas.
Politikas nepraleido progos paaiškinti Vakarams Rusijos požiūrio į Krymo problemą. Jis Vakarų reikalavimus Rusijai keisti požiūrį į Krymo prijungimo klausimą vadina beviltiškais.
„Galima būti kitos nei mūsų nuomonės apie padėtį, galima nesutikti su Rusijos Federacijos sprendimais, padarytais atsakant į krymiečių valios išraišką, kurią palaikė stulbinanti dauguma gyventojų. Mums aiški tokia pozicija, toks yra gyvenimas“, – kalbėjo jis.
„Tačiau nesuprasti realios politikos ir visiško mums taikomų reikalavimų beviltiškumo tuo metu, kai mes pareiškėme, kad sutiksime su bet kuriuo krymiečių sprendimu, remdamiesi rezultatais, sakyti mums: „gerai, nepaisant to, kas pasakyta prezidento, parašykime, kad misija važiuos į Ukrainą, įskaitant Krymą“ – tai yra diplomatinė įžūlybė ir visiškas diplomatinis nepagrįstumas“, – sakė S. Lavrovas.
Rusijos ministras atmetė kaltinimus, kad dėl Rusijos kaltės ilgai nesisekė sutarti dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijos Ukrainoje. Jis piktinosi, kad Vakarai primygtinai reikalavo, kad misija „būtinai aplankytų ir Krymą kaip Ukrainos dalį“.
Kaip buvo pranešta prieš savaitę, Rusija kartu su 56 kitomis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalimis penktadienį po įtemptų derybų pasiekė bendrą sutarimą dėl stebėtojų misijos, kuri padėtų sumažinti konfrontaciją Ukrainoje.
Tačiau Rusija jokiu būdu nesutiko šios misijos stebėtojų įsileisti į Krymą, nes šis esąs Rusijos, o ne Ukrainos, dalis.