V. Putinas Kryme įsiuto ^papildyta

V. Putinas buvo nustebęs, kodėl už federalinę tikslinę Krymo plėtros programą, į kurią įtrauktas ir kelio tiesimas, atsakinga Rusijos ekonomikos plėtros ministerija, darbų eigą prižiūri Transporto ministerija, o darbų rangovą renka Krymo valdžia rašo meduza.io.

Anot V. Putino, būtina skirti vieną už projektą atsakingą asmenį, kad jam neprireiktų jo ieškoti telefonu „po visą vyriausybę“ arba Rusijos Federacijos subjektuose.

„Man atsakomybė ir direkcijos vadovo atsakomybė netinka, turi būti konkretus asmuo, kurį būtų galima pakarti, jei jis nieko nepadarys“, - į Ekonomikos ministerijos vadovo patikinimą, kad tai yra jo ir Statybų direkcijos vadovo atsakomybė, atšovė V. Putinas.

V.Putinas pasakė, kad šio tilto statyba, kurią jis pavadino „istorine misija“, turi būti baigta iki 2018 metų gruodžio, ir pažymėjo, kad pirmoji tiesioginė jungtis su žemynu turi didžiulės reikšmės Krymo ekonomikai paskatinti.

Rusijos prezidentas dar pasakė, kad povandeninis elektros kabelis, sumažinsiąs Krymo energetinę priklausomybę nuo Kijevo, galės visiškai veikti gegužę. Tai tapo itin svarbu po to, kai pernai Ukrainoje buvo susprogdintos kelios elektros linijų atramos, ir didžioji Krymo dalis liko be elektros.

Per televiziją transliuotoje kalboje V.Putinas pasveikino rusus su antrosiomis Krymo aneksijos metinėmis ir pasakė, kad tiltas tarp Krymo ir Rusijos taps „dar vienu mūsų vienybės simboliu“.

„Mes eisme drauge, užtikrintai ir tik į priekį“, – pabrėžė jis.

Kelią iš Kerčės į Simferopolį ketinta pradėti tiesti 2015 m., tačiau, valdininkų teigimu, pasirinktas projekto vykdytojas nepaisė terminų, todėl teko sutartį nutraukti ir dabar jau nebeaišku, kas gi ties tą kelią.

Ukraina protestuoja prieš vizitą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį lankosi Kryme, kurį prieš dvejus metus atplėšė nuo Ukrainos Rusija, išprovokuodama karą Ukrainos rytuose ir smarkiai sugadindama savo santykius su Vakarais.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, protestuojantį prieš Rusijos prezidento vizitą Kryme.

„Ukrainos užsienio reikalų ministerija reiškia ryžtingą protestą dėl dar vieno nesuderinto su Ukraina Rusijos prezidento ir kitų Rusijos valdininkų vizito kovo 18 dieną laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Krymo Autonominėje Respublikoje“, – sakoma Ukrainos URM pareiškime.

Rusijoje – koncertai

Tuo pačiu metu Rusijoje vyksta valstybės remiami koncertai, šventiniai renginiai, skirti 2014 metų kovo mėnesį valdžios Kryme perėmimą, kuris, anot Maskvos, įvykdytas remiantis referendumu, kuriame Krymo piliečiai didžiąja dauguma balsavusiųjų pritarė šio regiono jungimuisi su Rusija.

Maskvoje netoli Raudonosios aikštės tūkstantinė minia klausėsi Kremliui pritariančių pop žvaigždžių koncerto, kuriame dainavo ir 78-erių Josifas Kobzonas, pernai įrašytas į nepageidaujamų Europos Sąjungoje asmenų sąrašą, kaai jis dainavo koncerte, surengtame separatistų ir Rusijos pajėgų užimtuose Ukrainos rytuose.

Žiūrovai mojavo didžiulėmis Rusijos vėliavomis, leido į dangų balionus priešais didžiulę sceną, įrengtą prie Šv.Vasilijaus katedros.

Krymo užėmimas smarkiai padidino V.Putino populiarumą, valstybinei žiniasklaidai negailint liaupsių dėl regiono, kurį Rusijos daugelis laiko teisėta šalies nuosavybe, prijungimo.

Praėjusį mėnesį paskelbti nepriklausomo Levados centro atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 83 proc. rusų palaiko Maskvos sprendimą perimti Krymą, kurį Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė administruoti Ukrainai 1954 metais.

Prieš aneksiją V.Putinas pasiuntė į šį pusiasalį tūkstančius specialiųjų pajėgų karių, kurie perėmė kontrolę Ukrainos kariuomenės bazėse ir vyriausybinėse institucijose po to, kai Kijeve protestuotojai nuvertė prorusišką lyderį.

Ukraina ir Vakarų šalys tvirtina, kad Krymo užėmimas, kurio tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, yra neteisėta aneksija ir kad plebiscitas, kuriame buvo išreikštas pritarimas pasiūlymui prisijungti prie Rusijos, tebuvo Kremliaus surežisuotas farsas.

Žmogaus teisių organizacijos sakė, kad buvo susidorota su visais, kurie nepritarė aneksijai. Organizacija „Human Rights Watch“ penktadienį apkaltino pareigūnus, kad šie kūrė „visur prasismelkiančią baimės ir represijų atmosferą Kryme“ per visus dvejus metus po aneksijos.

HRW pasmerkė pažeidimus prieš Krymo totorių bendruomenę – daugiausia musulmonišką etninę grupę, kuri priešinosi Rusijos aneksijai – taip pat proukrainietiškų aktyvistų bei žurnalistų persekiojimą.

Vakarų šalys tebesmerkia aneksiją, tvirtindamos, kad sankcijos bus paliktos galioti, kol Krymas bus valdomas Rusijos.

JAV valstybės departamentas trečiadienį paragino Rusiją „nutraukti okupaciją ir grąžinti Krymą Ukrainai“, bet Rusijos pareigūnai tokį scenarijų ne kartą atmetė.