Ketvirtadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasakyta kalba iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti kaip ne tokios jau tolimos praeities blyksnis. Ją prezidentas pasakė toje pačioje Šv. Jurgio salėje, kur dar visai neseniai paskelbė apie sprendimą aneksuoti Krymą.

Toks pats orus pasirodymas susirinkusiems, tos pačios frazės ir kaltinimai Vakarams: „Kalbėtis su Rusija jėgos kalba nėra prasmės. Rusijos karinei galiai nėra lygių!“, rašo time.com.

Nepaisant to, buvo vienas didelis skirtumas: reakcija. Nors V. Putino pranešimo salėje klausėsi tie patys žmonės – nuolankūs įstatymų leidėjai, technokratai, propagandos specialistai, kovą audringomis ovacijomis sutikę V. Putino rėžtą kalbą.

Šį kartą plojimų būta tylesnių ir nuosaikesnių. Prezidento kalbos nė karto nepertraukė pritarimą reiškianti reakcija. Net ir prezidento pareiškimas, esą „mūsų šalies kariuomenė mandagi, tačiau grėsminga“, sulaukė vos kelių per prievartą išspaustų šypsenų ir vangių plojimų.

Nesunku suprasti, kodėl taip atsitiko. V. Putino kalbos išvakarėse Rusijos pietiniame pakraštyje trūko agresyvaus separatizmo pūlinys. Atsirado saugumo problema, kurią reikia spręsti čia ir dabar – situacija namuose turėtų paskatinti bent trumpam palikti Ukrainą ramybėje.

Trečiadienio vakarą mažiausiai dešimties ginkluotų vyrų grupė Čečėnijos sostinėje Grozne surengė susišaudymą, nugriaudėjo sprogimas. Per susirėmimą su čečėnų kovotojais žuvo mažiausiai 10 policijos pareigūnų, 28 buvo sužeisti.

Tik ketvirtadienio rytą, likus kelioms valandos iki V. Putino kalbos, šalies kovos su terorizmu komitetas paskelbė, kad visi teroristai „likviduoti“.

„Karas Grozno gatvėse. Maskva turi žymiai svarbesnių reikalų nei padėties Ukrainos destabilizavimas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė drąsus Kremlius kritikas, buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.

Rusai naktį nemiegojo ne dėl įvykių Grozne. Nerimą pasėjo žinia, aktuali milijonams paprastų rusų, turinčių santaupų ar planuojančių kelionę į užsienį. Šalies valiuta – rublis – po Krymo aneksijos nuvertėjo 40 proc.

Susiklosčiusi situacija ne juokais apsunkino gyvenimą paprastiems rusams, kuriems teks pamiršti apie atostogas užsienyje ir prekes iš Vakarų. Šią savaitę „Apple“ kainas Rusijos rinkai kilstelėjo 25 proc. Neatsiliko ir „Ikea“.

V. Putino bandymai kalbėti apie šias problemas ir siūlyti savotiškus jų sprendimo būdus, akivaizdu, nerimo šešėlio nuo klausytojų veidų nenugynė. Rusijos prezidento teigimu, rublio problemos – paslaptingų „valiutos spekuliantų“ darbas, nors iš tikrųjų visi puikiai žino, kad taip nutiko dėl Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos Rusijai po Krymo aneksijos pritaikytų sankcijų ir atpigusios naftos.

Bandydamas taisyti padėtį, V. Putinas nurodė Rusijos centriniam bankui ir kitoms priežiūroms tarnyboms imtis spekuliantų ir liautis terliojusis su rubliu: „Valdžia žino, kas tie spekuliantai. Turime priemonių, kaip juos pažaboti“.

Išgirdusi tokį pareiškimą, salėje sėdėjusi Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina visą laiką, kol prezidentas kalbėjo apie ūkio gelbėjimo planą, nevalingai kramtė apatinę lūpą.

Netrukus tapo aišku, kad iš tikrųjų V. Putinas tokio plano paprasčiausiai neturi. Kova su Vakarų taikoma izoliacija ir augančia recesija, kuri kitais metais neabejotinai kąs dar skaudžiau, sieta su įkyriai besikartojančia „importinių prekių“ keitimo vietos produkcija nata, esą Rusija sugebės iškovoti nepriklausomybę nuo užsienio technologijų ir produktų, be kurių gyvenimą sunkiai įsivaizduoja nemenka dalis rusų.

„Privalome atsikratyti priklausomybės užsienio technologijoms ir pramonės produkcijai“, – sakė V. Putinas.

Gaila, tačiau bent jau artimoje ateityje tai tiesiog neįmanoma, konstatuoja garsus ekonomistas ir buvęs Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Sergejus Aleksašenka.

Tai neįmanoma, nes Rusija niekada nekūrė technologijų, būtinų šiuolaikinės pramonės veiklai.

„Atrodė, kad V. Putinas ant podiumo žengė ne todėl, kad norėtų pasakyti ką nors svarbaus, o vien todėl, kad tai jo konstitucinė pareiga. Paviršutiniška situacijos analizė puikiausiai atspindi atotrūkį nuo realybės – kitą realybę, kurioje dabar gyvena Kremlius“, – teigia V. Putino kalbą analizavęs ekonomistas.

Rusijos prezidentui trūksta praktinio mąstymo, kuris būtinas sprendžiant Rusijos ekonomikos problemas, pastarąsias kelias savaites itin intensyviai neduodančias ramybės šalies įtakingiausiems.

„Verslo elitas, V. Putinui artimi žmonės, gyvena labai neramiai – to jau seniai nebuvo. Nežinau, ar tai perdėtas susirūpinimas, tačiau būtent tokios emocijos sklinda iš man pažįstamų žmonių. Jie buvo labai pasipūtę, drąsūs, pasitikintys savimi, tačiau jau senokai to nebematau“, – sako buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas.

Iš Šv. Jurgio salės sliūkinančių pareigūnų veiduose pasitikėjimo savimi nebuvo matyti. Netrukus juos apsupo žurnalistai, kurie primygtinai reikalavo suteikti daugiau informacijos apie rublį ištikusią tragediją.

„Jeigu iš tikrųjų žinote, kas tie spekuliantai, kodėl prieš juos anksčiau nebuvo imtasi veiksmų“, – visiems sutiktiems pareigūnams į akis lindo vienas „Pirmojo kanalo“ žurnalistas.

Dalis V. Putino artimiausių žmonių apsimetė esantys ramūs, tačiau pasitikėjimo savimi, apėmusio po Krymo perėmimo, akivaizdžiai pritrūko.

Svarbiausias Kremliaus žmogus Ukrainoje Sergejus Glazevas ir vienas įtakingiausių patarėjų ekonomikos klausimais, nesutinka su teiginiu, kad pastarajai V. Putino kalbai pritrūko entuziazmo.

„Aplodismentai – subjektyvus vertinimo matas. Be to, negalima lyginti situacijos po Krymo ir to, ką turime dabar“, – sakė S. Glazjevas.