Kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje V. Putinas kovai su „Islamo valstybe“ reikalingą koaliciją palygino su „antihitleriniu“ aljansu, kuris kovėsi prieš nacių Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą.
Tokia koalicija, anot jo, „galėtų sutelkti skirtingiausias jėgas, pasirengusias ryžtingai stoti prieš tuos, kurie, kaip naciai, sėja blogį ir neapykantą žmonėms“.
„Žinoma, pagrindiniai tokios koalicijos dalyviai turi būti musulmoniškos šalys; juk „Islamo valstybė“ ne tik kelia tiesioginę grėsmę, bet ir savo kruvinais nusikaltimais išniekina didingiausią pasaulio religiją – islamą“, – pabrėžė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad būtų didžiulė klaida nebendradarbiauti su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu, nes būtent jo kariuomenė esanti vienintelė galia, tikrai kovojanti su „Islamo valstybės“ džihadistais.
„Laikome didžiule klaida atsisakymą bendradarbiauti su Sirijos valdžia, vyriausybine armija, su tais, kurie vyriškai akis į akį kaunasi su teroru“, – sakė V.Putinas.
Pasak jo, „reikia, pagaliau, pripažinti, kad be Assado vyriausybės pajėgų, taip pat kurdų kariuomenės, Sirijoje su „Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis realiai niekas nekovoja“.
Savo kalbą Rusijos prezidentas pradėjo pažymėdamas, kad Jungtinėse Tautos visuomet būdavo nesutarimų ir prieštaravimų, ir kad bet kurių vyriausybių veikla apeinant JT rezoliucijas yra neteisėta.
V.Putinui pradėjus kalbą, Ukrainos delegacija kartu su prezidentu Petro Porošenka išėjo iš salės.
Kiek anksčiau kalbėjęs JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Jungtinės Valstijos norėtų bendradarbiauti su Rusija ir Iranu, siekiant „valdomo perėjimo“ prie Sirijos lyderio Basharo al Assado nušalinimo nuo valdžios.
Sirija negali „sugrįžti į prieškarinę padėtį“, – sakė B.Obama kalbėdamas iš tribūnos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Toks JAV prezidento pareiškimas išryškino įtampą, kuri tvyro tarp JAV ir stipriausios B.Assado sąjungininkės Rusijos.
B.Assado ateitis turtų būti svarbiausias klausiamas vėliau pirmadienį numatytame retame B.Obamos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime.
B.Obama nepritaria V.Putino teikiamai paramai B.Assado režimui ir sako, jog vienintelis Rusijos lyderio argumentas, jog „alternatyva tikrai būtų blogesnė“, negali būti priimtinas.
Paliesdamas kitą įtampą santykiuose su Rusija keliančią problemą JAV prezidentas gynė Vakarų taikomas sankcijas Maskvai už jos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje.
„Jeigu taip be jokių pasekmių įvyko Ukrainoje, tai gali atsitikti bet kurioje iš šiandien čia susirinkusių šalių“, – pareiškė B.Obama.
Ban Ki-moonas ragino energingiau veikti
Generalinės Asamblėjos atidarymo kalboje pirmadienį, kreipdamasi į pasaulio šalių lyderius, JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino Europą nuveikti daugiau, siekiant išspręsti migracijos krizę.
„Aš raginu Europą padaryti daugiau“, – pasakė jis 193 šalių asamblėjai, pradėdamas diskusiją apie pabėgėlių ir migrantų krizę, didžiausią po Antrojo pasaulinio karo, kai tarptautinės pastangos karui Sirijoje įveikti lig šiol nėra suderintos.
„Neturėtume tverti tvorų ar statyti sienų, bet pirmiausia privalome pažvelgti į priežasčių šaknis, šalis, kur visa tai kyla“, – sakė Ban Ki-moonas.
Per ketverius karo metus Sirijoje daugiau kaip keturi milijonai žmonių išvaryti iš savo namų, šimtai tūkstančių vyksta į Europą, į perpildytas pabėgėlių stovyklas Jordanijoje ir Turkijoje.
Europos Sąjunga praėjusią savaitę sutarė skirti 1 mlrd.dolerių JT pagalbos pastangoms Sirijos kaimynėse, bet Ban Ki-moonas sako, kad reikia padaryti daugiau,norint užtikrinti, kad su migrantais būtų elgiamasi oriai.
Jis piktinosi tuo, kaip su migrantais elgiamasi Vengrijoje, kurios vyriausybė uždarė sieną su Serbija, o policija vandens patrankomis stūmė migrantus toliau nuo sienos. Vengrija dar priėmė įstatymus,pagal kuriuos sienos kirtimas tapo nusikaltimu, baudžiamu įkalinimu iki penkerių metų.
Jis perspėjo, kad ištekliai šiai krizei spręsti yra pavojingai menki. „Pasaulinė humanitarinė sistema nesužlugdyta, ji nusigyvenusi, – pažymėjo Ban Ki-moonas. – Mes negauname pinigų, kurių pakaktų daugiau gyvybių išgelbėti“.
Jungtinės Tautos turi tik pusę lėšų, reikalingų padėti žmonėms Irake, Pietų Sudane ir Jemene, ir tik trečdalį to, ko reikia Sirijai.
V. Putinas susitiks su B. Obama
Pirmadienio vėlų vakarą Lietuvos laiku įvyks ypatingos svarbos viršūnių susitikimas – Niujorke po beveik metų pertraukos susitiks JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Susitikimas planuojamas jaučiant stiprų diplomatinį spaudimą kuo greičiau išspręsti krizės Sirijoje klausimą, be to, pastaruoju metu Vakarams nerimą kelia ir Rusijos pajėgų telkimasis Sirijoje, kuris, anot ekspertų, neabejotinai skirtas palaikyti artimą Kremliaus sąjungininką, Sirijos prezidentą Basharą Assadą, skelbia „The Guardian“.
Spėjama, kad jis tvirtins, jog vienintelis B. Assadas yra pajėgus įveikti „Islamo valstybės“ teroristus.
Sekmadienį, rugsėjo 27 dieną, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas taip pat pademonstravo pasikeitusį toną ir išsigynė teiginio, esą taikos Sirijoje įmanoma pasiekti tik pasitraukus B. Assadui.
Taip pat tikimasi, kad V. Putinas stengsis kalbą nusukti nuo Ukrainos, kurios rytuose Rusija vykdo karą, ir 2014 metų pavasarį vykusios Krymo aneksijos.
Į tokius Rusijos veiksmus Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sureagavo Maskvai pritaikydama sankcijų. Baltųjų Rūmų teigimu, B. Obama, akis į akį susitikęs su Rusijos prezidentu, ketina kalbėti apie Ukrainą. Anot Kremliaus atstovų, ši tema bus paliesta, jeigu tik liks laiko.
Skelbiama, kad pirmadienį, rugsėjo 28 dieną, B. Obamos ir Irano prezidento Hassano Rouhani susitikimas neįvyks. Nepaisant to, 70-oji Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rengiama po didelių pastangų pastebimai pagerėjus Teherano ir Vašingtono santykiams (liepą buvo pasiektas susitarimas dėl Irano branduolinės programos).
Irano prezidentas sako, kad šalis yra pasirengusi paleisti į laisvę tris šalies kalėjimuose laikomus amerikiečius – iškeisti juos į už sankcijų pažeidimus Amerikoje kalinamus Irano piliečius.
JAV prezidentas susitiks ir su Kubos prezidentu Rauliu Castro, kuris pirmą kartą kreipsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją. Kubos ir Amerikos santykiai po 54 metų pertraukos pagaliau normalizuojasi – nuo rugpjūčio Havanoje vėl veikia Jungtinių Valstijų ambasada.
Paspausdami vienas kitam ranką, R. Castro ir B. Obama pademonstruos, kad diplomatija iš tikrųjų veikia.
DELFI primena, kad Maskva įstūmė Vašingtoną į keblią padėtį, pasiųsdama savo karius ir lėktuvus į karo krečiamą šalį ir priversdama pasaulio lyderius nenoromis visgi pripažinti, kad ilgametis šalies lyderis ir Rusijos sąjungininkas Basharas al Assadas gali išsaugoti valdžią.
Kremliaus lyderis prieš JT viršūnių susitikimą duotame interviu pasisakė už „bendrą platformą kolektyviniams veiksmams“ prieš „Islamo valstybę“ vietoje dabartinės JAV vadovaujamos koalicijos, įtraukiant į šią struktūrą B.al Assado pajėgas.
Rusija, regis, tuo klausimu jau ėmėsi konkrečių veiksmų ir sutarė su Iraku, Sirija ir Iranu, kad šių šalių pareigūnai drauge dirbs Bagdade ir dalysis informacija apie IS.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po sekmadienį įvykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry sakė, kad nepaisant aštrių nesutarimų, jis mato, jog Maskva ir Vašingtonas „trokšta dirbti drauge“ sprendžiant Sirijos klausimą.
Tačiau JAV reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos laviravimo Sirijoje ir tvirtina, kad B.Obama neleis V.Putinui išsisukti dėl Ukrainos po to, kai jis faktiškai sužlugdė ryšius su Vakarais, aneksuodamas Krymo pusiasalį ir kurstydamas separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose.
„Tik pradėjome mėginti suvokti, kokie yra tikrieji Rusijos ketinimai dėl Sirijos, dėl Irako, ir išsiaiškinti, ar čia esama abipusiai naudingų kelių judėti pirmyn“, – sakė vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.
Įtakingosios Vakarų šalys sako, kad B.al Assado kariuomenė atsakinga už daugumos iš 240 tūkst. karo aukų žūtį, tačiau tų šalių padriki veiksmai kovojant su „Islamo valstybe“ Sirijos prezidento rėmėjams tapo argumentu tvirtinti, kad jis tėra vienintelis pasirinkimas.
„Manau, šiandien jau visi susitaikė su faktu, kad prezidentas B.al Assadas turi likti valdžioje, kad mes galėtume kovoti su terorizmu“, – sakė Irano prezidentas Hassanas Rouhani, kitas svarbus Sirijos lyderio sąjungininkas, interviu CNN sekmadienį.