Švedijoje vidutinis valandinis atlyginimas siekia apie 140 litų (350 kronų). Tarnaujant specialiojo milicijos padalinio statusą turinčiame savanorių batalione, Ukrainos Vidaus reikalų ministerija per mėnesį moka apie 186 litus (70 JAV dolerių).
Po rytinės rikiuotės „Azov” bazėje, gavę dienos įsakymus, kariai susirenka pusryčiauti. Atvėsus orams maistas yra ypač svarbus, todėl džiaugiamasi nauju profesionaliu virtuvės kolektyvu atvykusiu iš Kijevo. Susėdę erdvioje poilsio bazės valgykloje, kariai valgo su ant kelių padėtais ar šalia atremtais ginklais. Vienas pusryčiaujančiųjų staliukas išskirtinis – čia kalbama angliškai.
Bataliono gretose esantys užsieniečiai atskleidžia, kodėl jie yra pasirengę kovoti už svetimą šalį. Rikiuotėje – ir lietuviška pavardė. Tarp trijų šimtų rytinėje rikiuotėje stovinčių „Azov” karių yra smulkaus sudėjimo lietuvių kilmės medikas Henrikas Jankauskas. Henriko tėtis – vilnietis, mama – kilusi iš Luhansko.
„Esu buvęs Lietuvoje, ten vis dar turiu giminaičių, tačiau lietuviškai nekalbu“, - pasakoja Ukrainoje gimęs ir augęs, tačiau lietuvišką pavardę turintis medikas, „Azove” tarnaujantis jau mėnesį. Henriko tėtis gyvena ir dirba Londone, mama – stomatologė Libijoje. Baigęs mediko-slaugytojo kursus, Henrikas nusprendė užsirašyti į batalioną.
„Labas, labas”, - lietuviškai sveikinasi ir bataliono ginkluotės skyriuje dirbantis ukrainietis Vladislavas.
„Mano mama kilusi iš Rokiškio rajono, Jūžintų miestelio. Ji ištekėjo už ukrainiečio, todėl turiu dviejų tautų kraujo”, - savo istoriją trumpai pasakoja jis ir tikina suprantantis lietuviškai.
Vladislavas užaugo ir gyvena Kijeve, tačiau į mamos tėviškę kartais nuvažiuoja. Vaikinas stebėdamasis retoriškai klausia, kodėl tarp „Azov” kovotojų nėra nieko iš Lietuvos.
Batalione daugiausia legionierių iš Švedijos. Vienas jų, prisistatantis Leo, prieš porą savaičių į „Azov” atvyko iš Malmės miesto. Ant Leo žando ištatuiruotas Poseidono trišakis, naudojamas ir Švedijos elitinio desantininkų padalinio „Kustjagarna” simbolikoje. Legionierius teigia, jog visai nesenai baigė Švedijos karo akademiją, o į Ukrainą atvyko dėl dviejų priežasčių: kovoti prieš prorusiškus separatistus bei padėti tos pačios nacionalistinės pasaulėžiūros ukrainiečiams.
„Man – ne vis vien, kai XXI a. Eropoje keičiamos šalių sienos, man ne vis vien, kai viena valstybė su tanku įvažiuoja į kitos suverenią teritoriją”, - teigia Leo ir tikina, jog Donbase bus tiek, kiek reiks.
Tam, kad galėtų atvykti į Ukrainą, iš Stokholmo rajono kilęs Mikola sustabdė psichologijos studijas. Mikola čia atvyko nusivylęs perdėta Švedijos tolerancija Rusijos atžvilgiu: „Esu čia, kad kovočiau su separatistais. Mane piktina Švedijos neutralumas tam tikrais klausimas. Manau, ateis laikas ir mano šalis pradės kitaip žiūrėti į santykius su Rusija”.
Paklaustas, ar grįš į tėvynę, švedas minutę patylėjęs atsako, jog po viso to, ką čia patyrė, nežino ar norės grįžti atgal į „tolerantiškąją Švediją”. Besikalbant Mikola valo žuvį erdvioje vasaros poilsio bazės virtuvėje.
„Iki šiol mūsų (užsieniečių – DELFI), neįtraukdavo nei į maisto ruošos darbus, nei į kovinius veiksmus ATO zonoje dėl svarbaus kalbos barjero”, - teigia švedas ir viliasi, jog jei jau užsieniečiams patikėjo kulinarinį vaidmenį, galbūt greitai leis ir kovoti.
Tik pora užsieniečių tarnaujančių batalione dalyvavo koviniuose veiksmuose Donbase. Anot Leo, kol kas tokia rolė jiems nepatikima dėl dviejų priežasčių – ukrainiečių ar rusų kalbos nežinojimo ir galimo nesusikalbėjimo kritiniu atveju. Užsieniečiai neslepia, jog „Azov” batalione yra kuriamas vien anglakalbių legionierių padalinys, kuriam turėtų vadovauti legenda Ukrainoje tapęs švedų kariuomenės snaiperis Mikael Killt. Kovoti atvyko slapta.
Bene daugiausia kovinės patirties legionierių tarpe turi pravarde „graikas” batalione šaukiamas karys atvykęs iš Salonikų.
„Tik atvykus į batalioną, iškart patekau į karinius veiksmus Donecko rajone. Nespėjau net uniformos gauti”, - prisimena jis. Profesionalus Graikijos armijos kariškis teigia, jog per porą mėnesių, kuomet yra „Azove”, kovinių veiksmų patyrė daug. „Gal net kiek per daug”, - atsidusęs atvirauja legionierius.
Anot jo, čia atvyko dėl asmeninių priežasčių: „Mano tikslas buvo dalyvauti kariniuose veiksmuose ir įgauti patirties. Žinoma, turiu pridėti, jog nemėgstu rusų. Kadangi „Azov” vienintelis batalionas kviečiantis prisijungti užsieniečius, esu būtent čia”.
„Graikai yra komunizmą palaikanti šalis, todėl jie remia ir Rusijos veiksmus. Aš visuomet buvau pro-vakarietis. Savo šalyje patyrėme penkių metų karą su bulgariškas šaknis turinčiais graikais, kurie buvo remiami komunistų partijos ir, žinoma, Rusijos. Nematau, daug skirtumų tarp Graikijoje vykusių ir Donbase dabar vykstančių separatistinių veiksmų”, - pasakoja jau du mėnesius čia esantis legionierius.
Graikas, kaip ir kiti užsieniečiai atvyko čia slapta ir neviešina savo tapatybės. Nors kitaip nei, tarkime, Prancūzijoje, daugumoje Europos šalių nėra įstatymo, draudžiančio prisijungti prie kitos valstybės armijos, tačiau dauguma užsieniečių nori išvengti nereikalingo dėmesio ir galimo persekiojimo grįžus atgal į tėvynę.
