Padrąsintas balsavusiųjų apklausos rezultatų ir palankių prognozių, T.Vazquezas vos kelios valandos po to, kai pasibaigė privalomas balsavimas, paskelbė laimėjęs rinkimus.
"Ryte pradėsime dirbti dėl politinės (valdžios) perdavimo, nes nėra ko gaišti", - sakė T.Vazquezas savo šalininkams, pasirinkusiems jo programą, kurioje numatyta plačiau paskirstyti turtą ir puoselėti socialinį teisingumą po didžiausios šioje 3,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje ekonominės krizės.
Išrinkdamas T.Vazquezą Urugvajus prisidėjo prie kitų Pietų Amerikos valstybių - Brazilijos, Argentinos, Čilės ir Venesuelos, - kurios išsirinko kairiosios pakraipos lyderius, žadėjusius mažinti skurdą po dešimtmetį vykdytos JAV remiamos laisvosios rinkos politikos, neretai pasibaigdavusios ekonominiu chaosu.
T.Vazquezo Plataus fronto koalicija, kuriai priklauso socialistai, komunistai, socialdemokratai ir itin populiarus buvęs partizanų judėjimas, taip pat turėtų užsitikrinti daugumą abejuose Kongreso rūmuose.
"Mano nuomone, tai kairiųjų valdžios ciklo 10-čiai metų ar daugiau pradžia", - sakė politologas Gustavo de Armasas.
Jauni Urugvajaus gyventojai, kurie pastaraisiais metais neteko visų karjeros galimybių, iki vėlyvos nakties linksminosi pagrindinėje Montevidėjo alėjoje ir dainavo: "Matot, Tabare dabar prezidentas".
Šie rinkimai žymi radikalų pasikeitimą, nes pastaruosius 170 metų šalį valdė dvi tradicinės partijos - "Colorado" ir "Blanco", kurios kaltinamos dėl 1999-2003 metų krizės didėjimo ir socialinių išmokų, kurių pavydėjo visa Lotynų Amerika, panaikinimo.
Centro dešiniųjų Nacionalinės partijos ("Blanco") kandidatas Jorge Larranaga (Chorchė Laranaga) surinko maždaug 38 proc. balsų, o Guillermo Stirlingas iš valdančiosios centristų partijos "Colorado" - tik 11 procentų. Abu jie pripažino savo pralaimėjimą ir atmetė antrojo rinkimų rato galimybę.