EK vadovė nepritarė Romos prašymui pradėti leisti bendras euro zonos šalių obligacijas – vadinamąsias „koronaobligacijas“, kurios leistų tokioms šalims kaip Italija rinkose skolintis pigiau.
„Atsiprašau, mes su jumis“, – taip pavadintas U. von der Leyen tekstas išspausdintas italų dienraštyje.
„Labiausiai nukentėjusi Italija tapo didžiausiu įkvėpimo šaltiniu mums visiems. Tūkstančiai italų – medicinos darbuotojų ir savanorių – atsiliepė į vyriausybės raginimą ir suskubo padėti labiausiai nukentėjusiems regionams“, – rašė U. von der Leyen.
„Šiandien Europa mobilizuojasi kartu su Italija. Deja, bet taip buvo ne visada“, – Italijos laikraštyje „La Repubblica“ rašo U. von der Leyen.
„Turime pripažinti, kad pirmosiomis krizės dienomis, kai reikėjo bendros Europos reakcijos, daugelis galvojo tik apie savo pačių vidaus problemas“, – teigė ji.
Nors U. von der Leyen laišką Italijai pradėjo atsiprašymu, pabaigoje išvardytos priemonės, kaip ES padeda Italijai susitvarkyti su jau tris savaites trunkančiu visuotiniu karantinu.
Italija iki balandžio 13 d. pratęsė karantiną, kad suvaldytų koronaviruso protrūkį, kuris šalyje jau pasiglemžė 13 155 žmonių gyvybes.
U. von der Leyen pabrėžė, kad ES „skirs iki 100 mlrd. eurų labiausiai paveiktoms šalims, pradedant nuo Italijos, kad kompensuotų trumpiau dirbančių gyventojų prarandamas pajamas“.
Pasak jos, naujoji iniciatyva suteikia „visų valstybių narių garantuojamas paskolas, taigi, parodo Europos solidarumą“.
EK pirmininkė užbaigė savo laišką siūlymu, kad „kiekvienas šiuo metu ES kasmetiniame biudžete likęs euras būtų panaudotas krizei spręsti“.
„Pastarąjį mėnesį Europos Komisija darė viską, kad padėtų Italijai“, – rašo U. von der Leyen.
Italijos prašymą sukurti naują bendrą valstybės skolos priemonę palaiko Ispanija ir Prancūzija – taip pat didelę valstybės skolą turinčios ir nuo COVID-19 smarkiai nukentėjusios šalys. Tuo tarpu mažesnę skolą turinti Vokietija ir Nyderlandai nepritaria „koronaobligacijoms“.
Bendros valstybės skolos priemonės galėtų kiek išskaidyti riziką ir sumažinti skolinimosi kaštus daugiau besiskolinančioms šalis, tačiau tuo pačiu padidėtų mažiau besiskolinančių valstybių skolinimosi kaštai.
Praėjusią savaitę ES lyderiams nepavyko rasti vieningo sprendimo, valstybių narių finansų ministrams pavesta iki kito ketvirtadienio suformuoti naują strategiją.
Šią savaitę Italijos premjeras Giuseppe Conte pareiškė, kad Italija sutiktų skolintis iš Europos stabilumo mechanizmo, tačiau tik tuo atveju, jei būtų atšaukti griežti reikalavimai, susieti su paskolomis iš šio fondo.
„Jei esame sąjunga, dabar pats laikas tai įrodyti“, – Vokietijos savaitraštyje „Die Zeit“ rašė G. Conte.