– Kuo Rusijos pareigūnai kaltina N. Savčenko?

– 2014 metų liepos 17 dieną, maždaug 11.45 val. Kijevo laiku prie vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ patikros posto, prie Metalisto gyvenvietės, esančios šiauriniame Luhansko pakraštyje, minosvaidis pražudė kelis žmones, tarp kurių buvo ir žurnalistai iš Rusijos Jurijus Korneliukas ir Antonas Bološinas.

Rusijos pareigūnai primygtinai tvirtina, kad N. Savčenko buvo būtent tas žmogus, kuris telefonu Ukrainos artileristams ir pranešė apie rusų koordinates.

Ji kaltinama buvusi nužudymo bendrininkė. 2015 metų sausį prie visų tų kaltinimų prisidėjo ir dar vienas – kaltinimas neteisėtai kirtus sieną su Rusija. Mes kategoriškai šiuos kaltinimus neigiame.

– Jūsų ginamoji, kaip tvirtinama tyrimo dokumentuose, pabūklų taikytoja ar vis dėl to sraigtasparnio pilotė? Jeigu sraigtasparnio pilotė, tuomet ką ji veikė Luhansko srityje?

Nadežda Savčenko
– Ji – karė profesionalė, pėstininkų dalinyje tarnavo taikos palaikymo misijoje Irake, vėliau išmoko pilotuoti, tarnavo vyresniąja leitenante sraigtasparnių dalinyje Broduose. Jos dalinys vadinamojoje Antiteroristinėje operacijoje nedalyvavo (...). Tada liepos pradžioje ji pasiėmė atostogų ir prisijungė prie Ukrainos gynybos ministerijos savanorių bataliono „Aidar“ Starobilske.

Tokie batalionai nuo reguliariųjų dalinių skiriasi tuo, kad kuriami daugiausia remiantis asmeninių pažinčių principu, naujokams imasi vadovauti kuris nors iš labiau patyrusių kovotojų.

Vertinant pagal statusą, tai toks pat karinis dalinys kaip ir bet kuris kitas. Nadiežda batalione „Aidar“ turėjo pažįstamų, kurie ją ir rekomendavo kaip daug karinės patirties turinčią pareigūnę, kurių tuo metu taip trūko.

Nadiežda padavė prašymą būti pervesta į „Aidar“ batalioną ir, kol laukė oficialaus įsakymo, atliko savanorės-instruktorės pareigas, dalyvavo bataliono operacijose.

– Kaip N. Savčenko pateko į nelaisvę?

– Ankstų liepos 17 dienos rytą savanorių batalionas „Aidar“ ir vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ batalionas „Zaria“, kuriam tuo metu vadovavo dabartinis „Luhansko liaudies respublikos“ lyderis Plotnickis, įsitraukė į susišaudymą Stukalovo Balko rajone.

„Zaria“ bazė buvo Luhanske, „Aidar“ kaip tik išvakarėse buvo užėmęs gyvenvietę Veselioja Gara. Neramumai vyko palei kelią Luhanskas-Sčastjė.

Jeigu pasižiūrėtumėte tos vietovės žemėlapį, ten labai lengva orientuotis. Apie 9 valandą ryto šarvuočių iš 80-osios mobiliosios Ukrainos ginkluotųjų brigados kolona pateko į pasalą, ją apšaudė separatistai – veiksmas vyko netoliese vietos golfo klubo.

Didelės bataliono „Aidar“ pajėgos ir nemažai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių tuo metu buvo šiek tiek toliau, pasislėpę už kelių šimtų metrų.

N. Savčenko jiems pasiūlė nedelsiant skubėti į pagalbą patekusiems į pasalą, tačiau niekas jos nepaklausė. Tada ji nusprendė eiti viena, tikėdamasi rasti pasitraukti spėjusių kovotojų.

Ji tikrai rado penkis sužeistus Ukrainos karius, pakeliui pati gavo kulką į dešinę ranką. Kariai slėpėsi tarp medžių prie kelio. Nadiežda telefonu ėmė kviesti pagalbą, tačiau niekas neatsiliepė – tik du „Aidar“ kovotojai Nadieždos sesers Veros Savčenko automobilyje, kuri išvakarėse atvyko jos aplankyti, išdrįso rizikingai gelbėjimo operacijai.

Jie važiavo dideliu greičiu ir netrukus pasiekė vietą, kur buvo Nadiežda, tačiau patys pirmiausia pateko į pasalą, o vėliau ir į nelaisvę.

Tada N. Savčenko kovotojams nurodė kapstytis atgal savomis jėgomis, o pati pajudėjo toliau, į priekį – kad ištirtų padėtį. Tada ją ir paėmė į nelaisvę, netrukus išvežė į Luhanską.

Sekėme Nadieždos telefoną, 10.44 val. ji jau buvo Luhansko centre. Tai 100 proc. alibi, nes tuo metu Rusijos žurnalistai dar nebuvo atvykę prie patikros posto, esančio už dviejų kilometrų. Nadiežda negalėjo jų ten sutikti ir neturi nieko bendro su tuo, kas ten įvyko.

– Kokius Nadieždos kaltės įrodymus teisme pateikė prokurorai?

– Jokių. Tai gali pasirodyti absurdiška, tačiau per devynis tyrimo mėnesius prokurorai nerado nė vieno liudininko ir nepateikė nė vieno įrodymo, kurie galėtų įrodyti N. Savčenko ryšį su žurnalistų mirtimi.

Tiems, kurie nėra susipažinę su Rusijos teismų sistema, sunku tokiais dalykais patikėti, tačiau per tą laiką 8 skirtingi teisėjai sprendė N. Savčenko arešto pratęsimo klausimą, ir niekam nekilo jokių klausimų.

Visi mūsų prieštaravimai atsimušė kaip žirniai į sieną. Tie, kurie skaito rusų kalba, gali patys labai lengvai tuo įsitikinti, mes skelbiame detalias ataskaitas ir kitus su byla susijusius dokumentus.

– Kaip manote, ar yra vilties, kad N. Savčenko bus paleista į laisvę?

– Viskas tiesiogiai priklauso nuo Kremliaus sprendimo. Pastarosiomis savaitėmis pastebimai sustiprėjo tarptautinių politikų spaudimas V. Putinui. Jau visi įtakingiausi pasaulio lyderiai pasisakė už skubų N. Savčenko paleidimą į laisvę. Kitas žingsnis, kaip mums teigia – naujos asmeninės sankcijos Rusijai, tiesiogiai susijusios su šia byla.

– Kuris teisėjas nagrinės N. Savčenko bylą? Kam teismai atstovauja?

– Kol kas neaišku. Per aštuonis mėnesius tyrimas nepajudėjo iš vietos. Atskiros bylos N. Savčenko nėra, ji tik dalis didžiulio Tyrimų komiteto projekto dėl įvykių Ukrainos rytuose.

Iš viso jau apklausta per 90 tūkst. liudininkų ir nukentėjusiųjų. Su tokiu monstru Rusijos teismai dar nebuvo susidūrę, ir dabar niekas nežino, kaip galėtų atrodyti tokio pobūdžio bylos nagrinėjimas.

– Ar pati Nadiežda tiki teisingu ir nešališku teismu?

– Ne, jau daug kartų apie tai kalbėjo.

– Neseniai skelbėte, kad Maskva jūsų ginamąją vertina „kaip turtą, kurį galima į ką nors iškeisti“. Pavyzdžiui, į ką?

– Nežinome ir nenorime žinoti. Tai politikų reikalas. Nadieždos būklė dėl bado streiko prastėja, todėl kaip „turtas“ ji praranda vertę, o tai reiškia, kad valdžia turi ko nors imtis.

Esame įsitikinę, kad ir jie patys tai puikiai supranta.

– Ar Nadiežda svarsto galimybę nutraukti bado streiką?

– Apie tai su ja kalbamės per kiekvieną susitikimą, tačiau ji neperkalbama.

– Kokia bausmė gresia jūsų ginamajai, jeigu teismas pripažins jos kaltę?

Nadežda Savčenko
– Iki 20 metų nelaisvės.

– Ką jums asmeniškai reiškia N. Savčenko byla?

– Tai svarbiausia byla, kuria kada nors man teko užsiimti. Ne tik mano klientei, bet ir visai Rusijai, visai Ukrainai. Aš ir mano kolegos – Markas Feiginas ir Nikolajus Polozovas – nuo pat pirmosios dienos skiriame visas jėgas, kad apgintume N. Savčenko.

– Ar jūs pats ir jūsų kolegos advokatai, dirbantys su N. Savčenko byla, jaučia valdžios spaudimą?

– Spaudimas juntamas, tačiau ne tiesiogiai iš valdžios pusės. Galime kalbėti apie prieš mus vykdomą kampaniją, ją vykdo spauda ir socialinė žiniasklaida. Reaguojame ramiai, nuo pat pradžių tikėjomės būtent tokios reakcijos.

– Kartais pergalė arba pralaimėjimas rezonansinė byloje reikia advokato karjeros pabaigą ar pradžią. Ar jums neatrodo, kad nusprendę ginti N. Savčenko, jūs rizikuojate savo karjera?

– Be jokios abejonės – taip. Galbūt rizika ir dar didesnė.

– Nadiežda badauja nuo jau gruodžio 13 dienos (kovo 2 dieną nuo bado streiko pradžios buvo praėję 80 dienų – redakcijos pastaba), pranešimai apie jos būklę kelia vis didesnį nerimą. Kaip ji jaučiasi iš tikrųjų?

– Ji labai nusilpo, neteko daugiau nei 20 kilogramų, streikuoja tulžis ir inkstai, per pastarąsias dvi savaites du kartus buvo apalpusi. Iš esmės yra pagrindo nerimauti dėl jos gyvybės.

– Kaip gali padėti tarptautinė bendruomenė – nekalbame apie moralinę paramą?

– Šiuo metu moralinis palaikymas yra pats svarbiausias. Politikai, su V. Putinu kalbantys apie N. Savčenko išlaisvinimą, privalo justi savo valstybių palaikymą.

– Su kuo N. Savčenko gali bendrauti?

– Pas ją penkis ar šešis kartus lankėsi sesuo Vera, du kartus buvo atvykusi mama Marina Ivanovna. Be to, ją daug kartų lankė Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Ella Pamfilova, Visuomeninės įkalinimo įstaigų stebėtojų tarybos nariai ir kiti žmonės, turintys įgaliojimų lankytis įkalinimo įstaigose. Mes, advokatai, nuo pat pradžių ją lankome kas 2-3 dienas, o, prasidėjus bado streikui – kiekvieną mielą dieną.