Per interviu POLITICO po susitikimo su Amerikos prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnais Ukrainos ministras sakė, kad Rusija reguliariai rengia kibernetines atakas prieš Ukrainos elektros tiekimo sistemą ir galimai planuoja fizinius išpuolius vos tik orai atšals ir žmonės ims labiau priklausyti nuo energijos išteklių namų šildymui.
Spalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo, kad, jeigu žiemą Maskva taikysis į šalies elektros tiekimo sistemą, Kyjivo atsakas bus nuožmus. Tai reiškia, jog egzistuoja reali rizika, kad karas Europoje sukels nemenką audrą ir pasaulinėse energijos rinkose.
Paklaustas, ar V. Zelenskio „atsakas“ gali būti Ukrainos sprendimas atakuoti Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą (pagrindinį šalies ekonomikos variklį), G. Galuščenka atsakė, kad „tai būtų sąžininga“.
„Atsakydami (į Rusijos veiksmus), mes atsakysime tokia pačia taktika – kenkdami jų energijos infrastruktūrai“, – kalbėjo ministras.
G. Galuščenka pažymėjo, kad jis nėra Ukrainos karinių pajėgų dalis ir neketina su Amerikos pareigūnais aptarinėti galimų Ukrainos atsakomųjų veiksmų taikinių. Ministras priklauso Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai.
Europa jau drastiškai sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų, iš dalies už tai reikia dėkoti suskystintų Amerikos gamtinių dujų importui. Nepaisant to, Rusija vis dar parduoda didžiulius kiekius iškastinio kuro Kinijai ir Indijai, o tai ir padeda išlaikyti pasaulines naftos kainas.
G . Galuščenka atmeta idėją, kad pažabojus Rusijos galimybes išgauti ir eksportuoti gamtines dujas bei naftą, tai paskatintų kainų šuolį – jo manymu, pasiūlą padėtų užtikrinti kiti gamintojai.
„Infrastruktūros atakos kainoms lemiamos reikšmės neturės, juolab, jeigu kalbėtume apie dujas ir naftą. Noriu pasakyti, kad tai energija, kurią parduoda ne tik Rusija. Esu tikras, kad, esant reikalui, pasaulis puikiai susitvarkytų“, – per interviu pabrėžė ministras.
Vokietija ir kitos Europos valstybės dėl vėsti neskubančio oro šiuo metu jaučia dujų perteklių, dėl to sumenkęs suskystintų gamtinių dujų, kurų baiminantis trūkumo buvo dosniai užsipirkta praeitais metais, poreikis.
Tyrėjams vis dar nepavyko išsiaiškinti, kas 2022 metų rugsėjį įvykdė diversiją, dėl kurios sutriko tiekimas Rusijos „Nord Stream“ dujotiekiu, kuriuo dujos iš Rusijos keliauja į Europą. Šiais metais Vokietijos pareigūnai sakė aptikę įrodymų „pėdsakų“, bylojančių, kad su incidentu gali būti susiję Ukrainos piliečiai.
Vašingtone lankęsis Ukrainos energetikos ministras susitiko su Jungtinių Valstijų energetikos sekretore Jennifer Granholm, JAV valstybės sekretoriaus padėjėju energijos išteklių klausimais Geoffrey Pyattu ir parlamentarais, tarp kurių senatoriai Angusas Kingas ir Kevinas Crameris, su kuriais buvo aptarti Ukrainos poreikiai oro gynybos sistemoms ir kiti pagalbos klausimai. Minimų asmenų atstovai atsakyti į klausimus apie įvykusius susitikimus nepanoro.
G. Galuščenka sako aktyviai pasisakantis už sankcijas prieš Rusijos branduolinį sektorių, įskaitant valstybės kontroliuojamą branduolinės energijos bendrovę „Rosatom“. Tokiu būdu jis viltųsi priversti Rusijos personalą apleisti 2022 metų pradžioje užimtą Zaporižios branduolinės jėgainės kompleksą.
Branduolinis kuras ir technologija yra vienas iš svarbiausių Rusijos eksporto elementų. Net ir Jungtinės Valstijos ir Europa, drastiškai sumažinusios rusiškų dujų ir naftos importą, vis tiek išleidžia šimtus milijonų dolerių rusiškam branduoliniam kurui ir technologijoms, ką kritikai smerkia kaip Maskvos karo finansavimą.
G. Galuščenka Rusijos vykdomą branduolinės jėgainės okupaciją įvardija kaip vieną iš didžiausių Ukrainos galvos skausmų. Birželį, kai buvo apgadinta hidroelektrinė, ėmė vandenį leisti pagrindinis jėgainės išorinės aušinimo vandens rezervuaras, dėl ko teko paskubomis gręžti požeminius šaltinius.
Nenaudojama genda ir jėgainės įranga, teigia G. Galuščenka, netiesiogiai primindamas, kad viena branduolinė katastrofa šalį jau buvo ištikusi – 1986 metų Černobylio tragedija.
Tarptautinė branduolinės energijos agentūra, turinti savo personalo ir Zaporižios komplekse, vadovaujasi viso labo „iliuzija, kad kontroliuoja situaciją“, nes iš tikrųjų taip ir nesugebėjo įtikinti Rusiją apleisti jėgainę, pridūrė G. Galuščenka: „Taigi, mums reikia kažko naujo. Mano atsakymas yra sankcijos Rusijos branduoliniam sektoriui. Kitu atveju mes jų nepajudinsime“.
