Ankara pastaraisiais mėnesiais glaudžiai bendradarbiauja su Rusija ir Iranu, kad būtų išspręstas Sirijos konfliktas. Tačiau Sirijos vyriausybės pajėgoms suintensyvinus Idlibo bombardavimą, Turkija, baimindamasi dėl humanitarinės katastrofos regione, sustiprino savo spaudimą Maskvai ir Teheranui.
Rusija tikisi sausio 29–30 dienomis surengti Sirijos taikos kongresą Juodosios jūros kurorte Sočyje, tačiau santykiuose su Ankara tvyranti įtampa yra didelė kliūtis.
„Iranas ir Rusija turi vykdyti savo įsipareigojimus. Jeigu esate laiduotojai – o jūs (Rusija ir Iranas) tokie esate – turite sustabdyti režimą“, – Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė naujienų agentūrai AA („Anadolu Ajansi“).
Pasak ministro, 95 procentų susitarimų pažeidimų kaltininkai yra režimas ir jį palaikančios grupės.
Beveik visą Idlibą kontroliuoja antivyriausybinės pajėgos, kuriose dominuoja grupuotė „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS), sudaryta iš buvusių „al Qaeda“ padalinio Sirijoje „Al Nusra“ fronto kovotojų.
Per visą beveik septynerius metus nesiliaujantį konfliktą Turkija palaiko Sirijos opoziciją, siekiančią nuversti prezidentą Basharą al Assadą. Tuo metu Rusija ir Iranas palaiko valdantįjį Sirijos režimą.
Nepaisant šio skirtumo, Turkija kartu Teheranu ir Maskva siekia išspręsti konfliktą Sirijoje, nors daugelis apžvalgininkų seniai perspėja dėl šių tarpininkų aljanso trapumo.
Dėl Idlibo bombardavimų Ankara iškvietė Rusijos ir Irano ambasadorius, kai įtampa santykiuose su Maskva ir Teheranu tapo didžiausia per pastaruosius mėnesius.
B. al Assado pajėgos pastarosiomis dienomis sustiprino savo pastangas perimti Idlibo ir šalia Damasko esančio Rytų Gutos anklavo – dviejų paskutinių sukilėlių tvirtovių Sirijoje – kontrolę. Tuo metu Rusija vis dar tikisi sausio pabaigoje surengti Sirijos taikos konferenciją, kurioje būtų aptartas Sirijos naujos konstitucijos sudarymas.
Turkija žada boikotuoti bet kokius rinkimus, kuriuose dalyvaus Sirijos kurdų „Liaudies apsaugos daliniai“ ( YPG), kontroliuojantys nemažą dalį šiaurės rytinės Sirijoje. Ankara šiuos kovotojus laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka.
Vienas ankstesnis bandymas surengti Sočio konferenciją praėjusių metų lapkritį buvo nesėkmingas.
„Mes sakome, kad nebūsime jokioje vienoje erdvėje... su YPG“, – sakė M. Cavusoglu.
Ankara dar neapsisprendė dėl dalyvavimo šiose derybose, sakė vienas turkų Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP.
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pranešė, kad Rusija, Iranas ir Turkija „intensyviai kontaktuoja“ sudarinėdamos konferencijos dalyvių sąrašą.
Irano ir Rusijos požiūriai taip pat ne visada sutampa, todėl trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko su savo Irano kolega Mahammadu Javadu Zarifu Maskvoje.
Susitikime buvo pabrėžta Sočio derybų svarba.
„Mes norime judėti drauge ta pačiame kryptimi“, – sakė M. J. Zarifas susitikime.
Pasak vieno pavardės nenorėjusio skelbti Europos diplomato, „Soči (konferencija) neįvyko du kartus, ir vis dar yra neaišku dėl jos dalyvių“.
„Kyla pavojus, kad joje gali dalyvauti ne tie žmonės ir ne tuo metu“, – pridūrė jis.
Sirijos ekspertas Aronas Lundas iš instituto „The Century Foundation“ sakė, kad „Rusijos bandymai į Sočio derybas slapta įsivesti su PKK susijusias kurdų grupes turėtų išprovokuoti Recepą Tayyipą Erdoganą, todėl jis turėtų imtis visų priemonių, kad taip neįvyktų“.