D. Perinceko rėmėjai nuo seno užima aukščiausius postus Turkijos kariuomenėje. Dėl to nekilo jokių problemų, kol T. R. Erdoganas ir D. Perincekas kovojo su bendrais priešais: kurdais, liberalais, Fethullah Guleno šalininkais ir pan. Tačiau dabar tarp T. R. Erdogano ir D. Perinceko rėmėjų ėmė aštrėti konkurencija dėl įtakos Turkijos kariuomenei.
Pastarosiomis dienomis D. Perincekas pasirodė televizijoje ir paragino T. R. Erdoganą atsisakyti minčių keisti šalies konstituciją. Jis pacitavo savo politinės partijos nario laišką, kuriame raginama pradėti visuotinį sukilimą, ir pats atvirai pasisakė už pokyčius valdžios struktūrose. D. Perincekas taip pat teigė, kad Turkijoje padėtis gali destabilizuotis jau iki kovo mėnesio. Vienas įtakingas jo rėmėjas, atsargos oro pajėgų karininkas Ahmetas Zeki Ucokas atvirai pareiškė, kad bus dar vienas perversmas, tačiau dabar jame jau dalyvaus visos Turkijos kariuomenės atstovai.
Turkija tapo politinės opozicijos koncentracijos stovykla. Po nepavykusio pučo T. R. Erdoganas įkalino dešimtis tūkstančių oponentų. Dešimtys išrinktų Liaudies demokratijos partijos politikų atsidūrė kalėjime. Nacionalistinio judėjimo partijos lyderis Devletas Bahceli suprato, kur link viskas krypsta, ir, atsisakęs didelės dalies savo šalininkų paramos, tapo T. R. Erdogano faktiniu pavaduotoju. Pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, Turkijoje per praėjusius metus įkalinta daugiau žurnalistų nei bet kurioje kitoje šalyje – dvigubai daugiau nei Kinijoje ir 40 kartų daugiau nei Rusijoje.
Kaip žaidimų aikštelės peštukas, T. R. Erdoganas puola silpnesniuosius. Jis ne tik žmogų pargriauna – jam malonu nugriuvusįjį mušti ir žeminti, rašo M. Rubinas. Kol kas D. Perincekas ir jo rėmėjai, kurie meta iššūkį prezidento pastangoms priimti naują konstituciją ir atvirai ragina surengti perversmą, nepatiria jokių sankcijų. Todėl galima daryti prielaidą, kad jie yra per daug galingi, kad T. R. Erdoganas galėtų prieš juos imtis veiksmų. Ir kuo ilgiau jie yra nebaudžiami, tuo T. R. Erdoganas yra silpnesnis.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas T.R. Erdoganą gali būti linkęs vertinti kaip stiprų lyderį, su kuriuo galima turėti reikalų, tačiau jis klysta. Kaip didelė korporacija ant bankroto ribos, T. R. Erdoganas tik atrodo stiprus ir nepajudinamas, tačiau jo žlugimas yra neišvengiamas. Teks pasitraukti T. R. Erdoganui arba D. Perincekui. Tai, kad D. Perincekas vis dar laisvėje, galbūt ir yra atsakymas į klausimą, kuris iš jų išliks.
Turkijos prezidento politinės partijos vardu veikiantys interneto „troliai“, kuriuos T. R. Erdoganas atvirai skatina ir remia, ėmė kalbėti apie tai, kad reikia pradėti žudyti bet ką, kas pasisako už pučą, įskaitant įtakingus visuomenės veikėjus, kurie galėtų perimti valdžią pereinamuoju laikotarpiu. Kaip pabrėžia M. Rubinas, daugelis interneto „trolių“ ėmė pulti netgi tokius potencialius konkurentus, kaip buvęs prezidentas Abdullah Guelis arba ministro pirmininko pavaduotojas Bulentas Arincas, kurie visada buvo lojalūs T. R. Erdoganui, nors ir juo aklai nesekė.
Policija Ankaros viešbučiams pranešė, kad, jei prireiktų mobilizuoti pajėgas, vyriausybė gali laikinai perimti viešbučius ir juose apgyvendinti jėgos struktūrų atstovus. Trumpai tariant, T. R. Erdoganas gali pradėti mobilizaciją, pasinaudodamas ne tik nepaprastosios padėties įgaliojimais, kurių jis pareikalavo po nepavykusio perversmo, bet ir karinės padėties įgaliojimais, pagrįstais tuo, kad Turkijos įsitraukė į karo veiksmus Sirijoje ir Irake, o tai jam suteiktų galimybę suimti bet ką ir konfiskuoti bet kokį turtą. Tai, kad jis ėmė kalbėti apie mobilizaciją, nėra geras ženklas.
Nestabilumas gali neapsiriboti T. R. Erdogano ir jėgų, lojalių Dogu Perincekui, konfrontacija. Vienas buvęs policijos vadovas taip pat spėjo, kad tūkstančiai darbo netekusių, areštuotų ar turtą praradusių F. Guleno šalininkų gali mėginti nužudyti T. R. Erdoganą. F. Guleno rėmėjai tai neigia tvirtindami, kad yra prieš smurtą, ir atmeta kaltinimus, kad kokie nors aukštas pareigas ėję F. Guleno rėmėjai būtų prisidėję prie žlugusio pučo. Tačiau F. Guleno judėjime yra daug narių, kurie turi didelių asmeninių nuoskaudų, atsižvelgiant į patyčias ir prievartavimus Turkijos kalėjimuose.
„Keisčiausias pastarųjų kelių dienų dalykas yra tai, kad D. Perincekas atvirai pasisako prieš T. R. Erdoganą savo kalbose ir socialiniame tinkle „Twitter, o pastarasis tyli, nors tai jam nebūdinga. Todėl arba D. Perincekas parodė, kad sultonas nuogas, arba T. R. Erdoganas planuoja imtis veiksmų, kurie bus daug ryžtingesni nei paprasti areštai ir sulaikymai“, – komentarą pabaigia M. Rubinas.