Abi šalys oficialiai paskelbė apie savo ketinimą pateikti paraišką po Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau Ankara pagrasino blokuoti plėtrą. Bet kokį narystės prašymą turi visais balsais patvirtinti 30 NATO narių. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį išreiškė nepritarimą jų narystei, o tai, anot analitikų, atrodo kaip Ankaros taktika siekiant išgauti nuolaidų iš NATO valstybių.
Nei Švedija, nei Suomija teigiamai nereagavo į 33 Turkijos ekstradicijos prašymus per pastaruosius penkerius metus, Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė Teisingumo ministerijos šaltiniai. Agentūra pranešė, kad Turkija ieško asmenų, kurie kaltinami ryšiais su kurdų kovotojais arba priklausantys judėjimui, kuriam verčiama kaltė dėl 2016 m. pasikėsinimo nuversti R. T. Erdoganą. Turkijos prezidentas praėjusį penktadienį pareiškė, kad dvi Šiaurės šalys yra „kaip teroristinių organizacijų svečių namai“.
Turkija priekaištauja Švedijai ir Suomijai, ypač Stokholmui, už tai, kad jos demonstruoja, kaip ji tai vadina, atlaidumą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), įtrauktai į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą. PKK kariauja prieš Turkijos valstybę nuo 1984 m., kai pradėjo sukilimą.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sekmadienį gyrė Suomijos taikinamąjį požiūrį, bet kritikavo Švediją už „provokuojančius“ pareiškimus per derybas Berlyne dėl abiejų šalių stojimo į NATO. Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pirmadienį sakė, kad Švedija siunčia delegaciją į Turkiją deryboms su pareigūnais.
