Šie trys incidentai ir pareikalautas aukų skaičius atkreipia dėmesį į tai, ką ekspertai įvardija kaip būtinybę kuo skubiau gerinti senų tiltų būklę ir užtikrinti jų saugumą, rašo CNN.
Praėjusią savaitę Baltimorėje įvykusi tragedija, kai didžiulis konteineris laivas, praradęs varomąją jėgą, rėžėsi į „Francis Scott Key“ tiltą, o ant jo tuo metu buvę žmonės ir automobiliai atsidūrė Patapsco upės vandenyje, atkreipė ir centrinės šalies valdžios dėmesį.
„Nereikia pamiršti, kad tiltas buvo pastatytas prieš penkiasdešimt metų, o tais laikais plaukioję laivai buvo žymiai mažesni nei šiandien rėžęsis DALI (laivas). O DALI nėra toks jau didelis konteinerinis laivas. Taigi, vertinant daugeliu aspektų, turime infrastruktūrą, nebetinkamą šiems laikams“, – pakomentavo laivybos ekspertas Salas Mercogliano.
„Labai didelė nelaimių tikimybė“
Incidentas Kinijoje nutiko vasario pabaigoje. Krovinis laivas rėžėsi į Lixinsha tiltą Perlų upės deltoje Guangdžou provincijoje – svarbiame tarptautinės logistikos centre ir šalies pramonės širdyje. Dramatiškose po nelaimės darytose nuotraukoje matomas per pusę lūžęs tiltas. Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV skelbė, kad tilto sutvirtinimo darbai buvo planuojami, tačiau pastaraisiais metais ne kartą atidėti.
Po mėnesio į Zarate–Brazo Largo tiltus, kertančius Argentinos Pranos upę, rėžėsi didžiulis krovininis laivas. Nors tiltas ir nenukentėjo, laivas smarkiai apgadintas.
Nors teoriškai šie incidentai gali pasirodyti panašūs – didžiuliai laivai rėžėsi į tiltus – visais atvejais suveikė skirtingi veiksniai, sako struktūrinės inžinerijos profesorius iš Ilinojaus universiteto ir tiltų incidentų ekspertas Bassemas O. Andrawesas.
Pavyzdžiui, nelaimės Kinijoje metu laivas rėžėsi į tilto korpusą, o ne į jo atramas – struktūrą laikančius vertikalias kolonas, o tai reiškia, kad „laivas buvo per aukštas, tačiau šis faktas buvo ignoruojamas“ arba tokiems dideliems laivams netinkama pati upė. „Tai galėjo būti ir žmogiškoji klaida“, – mano B. O. Andrawesas. Pirminio incidento tyrimo išvados taip pat leidžia daryti išvadą, kad nelaimę sukėlė „netinkami laivo įgulos sprendimai“, rašė Kinijos dienraštis „China Daily“.
Kalbant apie įvykius Baltimorėje, tiek vandens kanalas, tiek tiltas yra atitinkamai pakankamai platus ir aukštas, todėl dideliems laivams tinkami, o laivas kliudė tilto atramą, o ne patį tiltą, pastebi B. O. Andrawesas.
„Visų trijų incidentų priežastys skirtingos. Tik, tikiuosi, bus pagaliau įsisąmoninta, jog yra tikimybė, ir visai nemenka, o gana didelė, kad laivas gali rėžtis į tiltą – nesvarbu, ar į atramą, ar į korpusą“, – pridūrė ekspertas.
Tais atvejais, kai laivai kliudo tilto atramą, gresia katastrofa, nes jos yra labiausiai pažeidžiamos tilto dalys, paaiškina specialistas ir primena 1980 metų įvykius, kai griuvo krovininio laivo kliudytas „Sunshine Skyway“ tiltas Floridoje ir žuvo 35 žmonės. Minima nelaimė paskatino inžinierius ir logistikos bendruomenę „pagaliau ieškoti sprendimų, kaip projektuoti atramas, kad jos galėtų atlaikyti tokius ir panašius iššūkius“.
Reikia geresnės infrastruktūros
Ekspertai sako, jog tikrai yra būdų, kaip tokiems incidentams užkirsti kelią – ar bent jau sumažinti žalą. Vienas iš tokių – papildomos struktūros, savotiški buferiai, įrengti po vandeniu ir nematomi plika akimi, kurie sulaikytų per arti priplaukusius laivus, mano B. O. Andrawesas.
Dauguma uostų ir vandens kelių taip pat naudoja vadinamuosius „delfinus“ – upės ar jūros dugne įrengtas struktūras, įprastai pagamintas iš medžio ar plieno. Nors įprastai jos atlieka laivų švartavimosi vietos žymens vaidmenį, taip pat gali apsaugoti tiltus nuo laivų smūgių. „Sunshine Skyway“ tiltas po rekonstrukcijos, anot ekspertų, tokių turės prie kiekvienos atramos.
B. O. Andrawesas pridūrė, kad tiltus reiktų statyti su dizaino „pasikartojimais“ – kitaip tariant, jeigu netenkama vieno konkretaus elemento, pavyzdžiui, laivas atsitrenkia į atramą, jos krūvį gali atlaikyti kiti elementai. Bet net ir tokia prevencija gali būti bejėgė tais atvejais, jeigu nutinka kažkas panašaus į tai, kas nutiko Baltimorėje su didžiuliu krovininiu laivu.
„Visos prevencinės priemonės – vadinamieji delfinai, apsauginiai barjerai ir kitos – nėra pritaikytos sustabdyti tokio dydžio laivą. Ir net jeigu toks laivas pirmiausia kliudytų tuos delfinus, iš to nebūtų jokios naudos, jis per didelis ir juos sutraiškytų. Tokios priemonės veiksmingos saugantis nuo varomąją jėgą praradusių mažesnių laivų“, – paaiškina ekspertas.
Žinovų teigimu, net ir turint teorinių žinių bei praktinių galimybių pritaikyti tiltus, pastatytus mažesniems laivams, naujiems iššūkiams yra labai sudėtinga. Kalbant apie naujesnius tiltus, kuriais važinėja automobiliai, vertėtų akcentuoti papildomas saugumo priemones, pavyzdžiui, apsaugines struktūras, tačiau mažesnių vandens kanalų tiltai ar tiltai menkiau išsivysčiusiose šalyje neturi nieko panašaus.
„Investicijos į infrastruktūrą yra tiesiog būtinos visuomenės gerovei, be galo svarbu spręsti senstančios infrastruktūros problemas“, – sako Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos struktūrinės inžinerijos instituto prezidentas Jerome‘as Hajjaras.
Jau nekalbant apie būtinybę renovuoti senus tiltus pritaikant juos šiandieniniams poreikiams, svarbu naujinti ir infrastruktūrą, atliepiant rinkos naujoves, pridūrė jis.
Kaip kad tobulėja kitos transporto pramonės šakos – greitieji traukiniai, autonominiai automobiliai ir t.t., į priekį turėtų žengti ir laivyba bei uostai.
„Investuoti labai svarbu, investicijos užtikrina naujausias technologijas. Tai ekonomikos stiprybės ir progresyvumo garantas“, – sako J. Hajjaras.
B. O. Andrawesas atkreipia dėmesį į 2021 metais priimtą 1,2 trilijono dolerių vertės įstatymo projektą, kuriame 110 mlrd. dolerių numatyta keliams, tiltams ir kitiems didiesiems infrastruktūros projektams. Nors finansavimas iš esmės yra gera žinia, deja, tam, kad būtų galima tinkamai atnaujinti Amerikos infrastruktūrą bei užtikrinti reikiamą saugumą bei našumą, reikia mažiausiai 4,5 trilijono dolerių: „Tiesą sakant, dėl ateities darosi vis neramiau. Nejaugi po 20, 30, 40 metų darysime tą patį? Paprasčiausiai nebegalime, nes jeigu tą darysime, beliks laukti tragedijų“.
