Nors susilaukė spaudimo iš kritikų, šalių sąjungininkių ir net savo patarėjų laikytis griežtos pozicijos, D. Trumpas viešai nepasakė nė vieno blogo žodžio apie Maskvą dėl visų problemų, kurios dviejų galybių santykius nutempė į patį žemiausią tašką nuo pat Šaltojo karo pabaigos.

Tačiau D. Trumpas pasmerkė savo šalies politikos „kvailumą“, o ypač – sprendimą tirti Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus.

Vos prieš tris dienas JAV teisingumo departamentas 12 Rusijos žvalgybos karininkų paskelbė kaltinimus dėl jų numanomo indėlio į kibernetinius įsilaužimus į Demokratų partijos serverius ir elektroninio pašto sistemas JAV prezidento rinkimų kampanijos metu.

D. Trumpo elgesys bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu sukėlė pasmerkimo bangą Jungtinėse Valstijose, įskaitant ir kritiką iš Respublikonų partijos pusės. Baltieji rūmai ilgą laiką mėgino išsklaidyti spėliones, kad D. Trumpas yra nelinkęs drąsiai pasipriešinti Rusijai.

Paklaustas, ar patikėjo JAV žvalgybos tarnybomis, kurios pateikė išvadą, kad Rusija kišosi į 2016-ųjų prezidento rinkimų kampaniją, siekdama padėti jam nugalėti Demokratų partijos atstovę Hillary Clinton, D. Trumpas sakėsi nebuvęs įtikintas, jog tai Maskvos darbas.

„Nematau jokios priežasties, kodėl taip turėtų būti. Prezidentas V. Putinas šiandien itin stipriai ir galingai tai paneigė“, – aiškino D. Trumpas.

Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos vadovas Danas Coatsas netrukus leido aiškiai suprasti, kad su prezidento požiūriu nesutinka.

„Mes aiškiai įvertinome Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus ir besitęsiančias jos plačių užmojų pastangas sugriauti mūsų demokratiją. Mūsų žvalgyba ir toliau dirbs objektyviai ir pateiks nepagražintas išvadas, taip užtikrindama mūsų šalies saugumą“, – savo pareiškime tvirtina D. Coatsas.

Spaudos konferencija taip pat privertė nervintis kai kuriuos JAV Valstybės ir Gynybos departamentų ir žvalgybos tarnybų pareigūnus.

Pavojaus varpais skambina ir kai kurie diplomatai profesionalai. Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ir ambasadorius Rusijoje Billas Burnsas interviu telefonu sakė: „Aš... mačiau daugybę prezidentų pasirodymų tarptautinėje arenoje, tačiau negaliu prisiminti baisesnio už šį“.

Po susitikimo Helsinkyje D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė: „Aš LABAI pasitikiu SAVO žvalgybos pareigūnais. Visgi suprantu, kad, norėdami kurti šviesesnę ateitį, negalime šitaip susitelkti į praeitį – kaip dvi didžiausios pasaulio branduolinės galybės, mes privalome sutarti!“

„Tragiška klaida“

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Brennanas pasmerkė D. Trumpo pasirodymą, pavadinęs jį išdavikišku, o JAV senatorius respublikonas Johnas McCainas susitikimą su V. Putinu pavadino „tragiška klaida“, nors kai kurie kiti respublikonai buvo atsargesni.

Pirmadienį senatorius J. McCainas išplatino įtaigų pranešimą, kuriame nepagailėjo kritikos JAV prezidentui D. Trumpui. Spaudos konferenciją, kurioje pastarasis dalyvavo kartu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, J. McCainasas pavadino vienu iš gėdingiausių prezidentų pasirodymų per visą Jungtinių Valstijų istoriją.

Respublikonams atstovaujantis senatorius iš Arizonos Helsinkyje surengtą spaudos konferenciją įvertino kaip žemiausiai pasiektą prezidentavimo lygmenį, o patį šalių vadovų susitikimą pavadino tragiška klaida, rašo CNN.

Johnas McCainas

„Per šiandien Helsinkyje įvykusią spaudos konferenciją matėme vieną gėdingiausių Jungtinių Valstijų prezidentų pasirodymų, kiek tik galime prisiminti, – konstatavo J. McCainas. – Sunku įvertinti žalą, kurią patyrėme per prezidento D. Trumpo naivumą, išpuikimą, nesupratingumą ir žavėjimąsi autokratais. Vis dėlto akivaizdu, kad Helsinkyje įvykęs susitikimas buvo tragiška klaida.“

Savo pranešime J. McCainas taip pat atkreipė dėmesį į D. Trumpo vengimą atsakyti, kai buvo paklaustas, ar mano, kad Rusija kišosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus.

„Gavome įsitikinti, kad prezidentas D. Trumpas ne tik nesugeba, bet ir nenori stoti prieš V. Putiną, – sakė J. McCainas. – Kai prezidentas sąmoningai pasirinko ginti tironą nuo teisingų laisvos spaudos klausimų ir užleido V. Putinui tribūną, iš kurios jis galėtų nevaržomai skleisti pasauliui melą ir propagandą, susidarė įspūdis, kad ir jis, ir V. Putinas veikia pagal vieną ir tą patį scenarijų.“

Dėl išsakytų pastabų JAV respublikonų partijai atstovaujantis senatorius laikomas aršiausiai spaudos konferenciją sukritikavusiu partijos nariu. Nuo vėžio tebesigydantis, todėl nuo gruodžio mėnesio iš Vašingtono išvykęs J. McCainas garsėja kaip atvirų pasisakymų prieš D. Trumpą ir jo veiklos strategijas negailintis politikas.

Kiti Kongrese esantys respublikonai, įskaitant JAV Atstovų Rūmų pirmininką Paulą Ryaną ir Senato respublikonų daugumos lyderį Mitchą McConnellą, kuris iki šiol reiškė tik labai ribotą kritiką D. Trumpo požiūrio į Rusiją atžvilgiu, pirmadienį pasisakė kritiškiau.

P. Ryano pastebėjimai buvo atsargūs, tačiau jis pažymėjo, kad D. Trumpas „turi pripažinti, jog Rusija nėra mūsų sąjungininkė“.

„D. Trumpas praleido galimybę tvirtai pabrėžti, kad Rusija yra atsakinga už kišimąsi į 2016-ųjų prezidento rinkimų kampaniją, ir išreikšti aiškų perspėjimą dėl rinkimų ateityje. Tokį prezidento D. Trumpo atsaką Rusija vertins kaip silpnumo ženklą, o tai sukurs daug daugiau problemų, nei jų išspręs“, – „Twitter“ paskelbė respublikonų senatorius Lyndsey Grahamas.

Tačiau respublikonų senatorius Randas Paulas gynė D. Trumpą. CNN jis sakė: „Aš visiškai palaikau prezidentą šiuo klausimu. JAV žvalgybos bendruomenėje buvo pilna šališkų žmonių“.

Baltieji Rūmai paskelbė, kad D. Trumpas antradienį susitiks su Kongreso nariais. Išsamesnių detalių nepateikiama.

„Kvailumas ir paikystė“

Dar prieš susitikimą D. Trumpas kaltino savo šalį santykių bloginimu.

„Mūsų santykiai su Rusija NIEKADA nebuvo blogesni dėl ilgus metus trukusio JAV kvailumo ir paikystės, o dabar – dar ir raganų medžioklės“, – „Twitter“ skelbė JAV prezidentas. Į tai Rusijos užsienio reikalų ministerija atsakė: „Mes sutinkame“.

Per spaudos konferenciją žurnalistai skatino D. Trumpą išsakyti kritiką Rusijos atžvilgiu, tačiau jis atsisakė. Paklaustas, ar tik Rusija kalta dėl prastų santykių, jis atsakė: „Aš abi šalis laikau atsakingomis. Manau, kad JAV elgėsi kvailai. Visi mes elgėmės kvailai“, – prieš pakreipdamas diskusiją pergalės rinkimuose linkme tvirtino D. Trumpas.

„Aš nugalėjau Hillary Clinton lengvai ir sąžiningai... mes laimėjome tas lenktynes, apmaudu, kad šią pergalę galėtų temdyti bent mažiausias šešėlis“, – sakė D. Trumpas.

Jo šilti žodžiai Rusijai buvo žymus kontrastas praėjusiai savaitei, kai D. Trumpas NATO viršūnių susitikime Briuselyje ir vizito į Didžiąją Britaniją metu ištisai peikė ilgalaikes JAV sąjungininkes.

Paklaustas, ar V. Putinas yra priešininkas, D. Trumpas sakė: „Aš jį pavadinčiau varžovu. Jis yra geras varžovas. Manau, kad žodis varžovas yra komplimentas“.

Apkaltinti 12 rusų žvalgybininkų

D. Trumpas pribloškė savo politinius sąjungininkus ir priešininkus atsakymu į klausimą apie Rusijos kibernetinius įsilaužimus ir kišimąsi per 2016 metų rinkimų kampaniją, kai jis varžėsi su demokratų kandidate Hillary Clinton ir galiausiai ją įveikė.

V. Putinas „ką tik pasakė, kad tai ne Rusijos darbas. Pasakysiu štai ką: nematau jokių priežasčių, kad tai turėtų būti“ Rusija, tvirtino prezidentas.

Šis pareiškimas nuskambėjo praėjus vos trims dienoms po JAV Teisingumo departamento sprendimo pareikšti kaltinimus 12 Rusijos žvalgybos karininkų už kibernetinius įsilaužimus į Demokratų partijos kompiuterius. Šis žingsnis buvo vienas iš virtinės JAV vyriausybės veiksmų, kurių buvo imtasi nuo 2016 metų pabaigos atsakant į, anot žvalgybos bendruomenės, platų planą paremti D. Trumpo rinkimų kampaniją. Manoma, kad šiuos Maskvos veiksmus asmeniškai kontroliavo V. Putinas.

Vis dėlto D. Trumpas atrodė įtikintas V. Putino pareiškimų, kad Maskva su šiais veiksmais niekaip nesusijusi.

„Labai pasitikiu savo žvalgybos žmonėmis. Tačiau pasakysiu jums, kad prezidentas Putinas šiandien itin griežtai ir tvirtai tai neigė“, – per spaudos konferenciją Helsinkyje sakė D. Trumpas.

Jis taip pat atrodė linkęs priimti V. Putino pasiūlymą, kad Rusijos tyrėjai bendradarbiautų su JAV prokurorais, tiriančiais minėtų 12 rusų žvalgybininkų bylą.

„Manau, tai neįtikėtinas pasiūlymas“, – sakė JAV prezidentas.

Priblokšti respublikonai ir demokratai vieningai smerkė D. Trumpą. Aštrios kritikos pažėrė netgi konservatyviosios pakraipos televizijos „Fox News“, paprastai palaikančios su prezidentu draugiškus santykius, laidų vedėjai.

„Prezidentas privalo pripažinti, kad Rusija nėra mūsų sąjungininkė“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas.

„Nėra jokio moralinio lygiavertiškumo tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos, išliekančios priešiškos mūsų pamatinėms vertybėms ir idealams“, – pridūrė jis.

Aukšto rango respublikonų senatorius Lindsey Grahamas sakė, kad D. Trumpo atsakymas dėl kišimosi „Rusijos bus laikomas silpnumo ženklu“.

D. Trumpas, užsibrėžęs užmegzti draugiškus asmeninius ryšius su Kremliaus vadovu, prieš šį viršūnių susitikimą pareiškė, kad dabartinį abiejų šalių santykių pablogėjimą – didžiausią nuo Šaltojo karo laikų – lėmė jo pirmtakų „kvailybė“.

„Tai gėdinga, – sakė prezidentą dažnai kritikuojantis respublikonų senatorius Jeffas Flake'as. – niekada nebūčiau pagalvojęs, kad sulauksiu dienos, kai mūsų Amerikos prezidentas stovės scenoje su Rusijos prezidentu ir kaltins Jungtines Valstijas dėl Rusijos agresijos.“

„Žalia šviesa kišimuisi“

Demokratai kalbėjo dar griežčiau ir kaltino prezidentą „išdavyste“.

„Jungtinių Valstijų prezidentui susivienyti su prezidentu Putinu prieš Amerikos teisėsaugą, Amerikos gynybos pareigūnus ir Amerikos žvalgybos agentūras yra neapgalvota, pavojinga ir silpna“, – sakė Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeras.

Atstovų Narys demokratas Jimmy Gomezas pareiškė: „Paremti Putiną dėl JAV žvalgybos yra pasišlykštėtina; nesugebėti ginti JAV yra ties išdavystės riba.“

Kongreso narys demokratas Adamas Schiffas, užimantis aukštas pareigas Atstovų Rūmų žvalgybos komitete, sakė, kad D. Trumpas uždegė V. Putinui „žalią šviesą kištis 2018-aisiais“, kai Jungtinėse Valstijose vyks kadencijos vidurio rinkimai.

Demokratų senatorius Chrisas Murphy kalbėjo tiesmukiau: „Visa ši kelionė buvo milžiniškas vidurinysis pirštas, parodytas prezidento Trumpo savo paties šaliai. Tiesiog akys ant kaktos lipa“, – jis rašė „Twitter“.

D. Coatso pareiškimas laikomas neįprastai griežtu JAV žvalgybos bendruomenės prieštaravimu Baltiesiems rūmams.

Tačiau buvę žvalgybos vadovai kalbėjo dar atviriau.

D. Coatso pirmtakas Jamesas Clapperis sakė, kad D. Trumpo nuolaidžiavimas V. Putinui yra „neįtikėtina kapituliacija“, o buvęs Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Johnas Brennanas tokį elgesį pavadino „nedaug nutolusiu nuo išdavikiško“.

D. Trumpas taip pat susilaikė nuo viešos Rusijos kritikos dėl 2014-aisiais įvykusios Krymo aneksijos – dar vienos V. Putino geopolitinės pergalės prieš Vakarų pastangas jį izoliuoti.

V. Putinas kalbėjo apie bendro abiejų šalių darbo svarbą ir gyrė D. Trumpą, vienu metu pertraukdamas spaudos konferenciją, kad įteiktų jam futbolo kamuolį.

Paklaustas, ar jis norėjo, kad 2016-ųjų rinkimus laimėtų D. Trumpas ir nurodė pareigūnams jam padėti, V. Putinas atsakė teigiamai, tačiau paneigė bet kokį kišimąsi, tvirtindamas, jog kaltinimai yra „visiška nesąmonė“.

V. Putinas pasiūlė JAV tyrėjams atvykti į Rusiją ir dalyvauti Vašingtono kišimusi į JAV rinkimus kaltinamų rusų apklausose, kadangi Rusijoje veikusių JAV slaptųjų agentų atžvilgiu Rusijos tyrėjams tą padaryti buvo leista.

„Reuters“ rašo, kad šis susitikimas vainikavo D. Trumpo vizitą į užsienį, kurio metu jis apkaltino NATO sąjungininkes tuo, kad šioms nepavyksta skirti pakankamai lėšų kariuomenei ir privertė nepatogiai pasijusti Didžiosios Britanijos premjerę Theresą May, sakydamas, jog ji atsisakė pasinaudoti jo patarimu dėl derybų su ES dėl Britanijos išėjimo iš bloko. Europos Sąjungą D. Trumpas apibūdino kaip priešininkę prekybos srityje ir nuolat ją kritikavo.

Išsakydamas tradicinių Vašingtono sąjungininkių nerimą, pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras tvirtino, kad Europa daugiau nebegali pasitikėti Jungtinėmis Valstijomis.

„Norėdami toliau vystyti savo santykius su JAV, privalome juos iš naujo sureguliuoti. Pirmiausia ir akivaizdžiai svarbiausia yra dar tvirčiau save susieti su Europa“, – „Funke“ dienraščių grupei teigė Heiko Maasas.