Praėjus šešioms dešimtims metų tragedijos prisiminimai vis dar persekioja N. Uedą ir daugelį kitų ją išgyvenusių žmonių. Ji kartu su mokyklos draugais dalyvavo lauke vykusiame susirinkime, kai bombonešis B-29 "Enola Gay" numetė bombą, pavadintą "Mažas berniukas". Ji 8 val. 15 min. sprogo maždaug 600 metrų virš Vakarų Japonijoje įsikūrusio miesto.
"Mano mokytoja pasakė: "Eikime į šešėlį, kadangi šiandien labai karšta". Jei šie žodžiai nebūtų ištarti, būčiau žuvusi", - pasakojo N. Ueda moksleiviams, kurie aplankė Hirosimą, kad daugiau sužinotų apie tragediją. Tūkstančiai žmonių, kuriuos apsvilino šiluminiai spinduliai, kai kurie apdegę vidaus organus, po sprogimo pasuko daugybės pro Hirosimą tekančių upių link ieškoti vandens.
Sunkiai bepaeidami daugelis nuskendo, o jų išpurtę palaikai užtvenkė vandens kelius.
1945-ųjų rugpjūčio 6-oji pakeitė daugelio tragediją išgyvenusių žmonių gyvenimus. Kai kurie iki šiol kasdien turi kovoti su ginklo, pradėjusio branduolinį amžių, padariniais. Ant kalvos pietvakarinėje miesto dalyje stovi sanatorija, kurioje gyvena A-bombos aukos. Šių žmonių sveikatos būklė yra per prasta, kad jie galėtų būti gydomi namie. Vidutinis 99 pacientų amžius yra 83 metai.
Rugpjūčio 6 d. buvo sugriauta 90 procentų Hirosimos miesto. Tačiau vėliau, vykdant rekonstrukciją, specialiai neliesti išlikę skliautai ir sienos, o vėliau jie buvo įjungti į memorialinį parką.
Kasmetinis minėjimas, skirtas perspėti pasaulio galinguosius niekad nepakartoti tragedijos, tapo svarbiausiu įvykiu miesto gyventojams. 1,1 milijono gyventojų turinti Hirosima yra vienas iš 11 Japonijos miestų, kuriame gyvena daugiau kaip milijonas žmonių. Imperinėje Japonijoje tai buvo vienas didžiausių gynybinių miestų. Šiandien tai pramoninis centras, pagarsėjęs automobilių gamybos ir maisto pramone.
Praėjus trims dienoms po Hirosimos sprogdinimo buvo numesta dar viena bomba ant Nagasakio miesto Japonijos pietvakariuose, po to Japonija pasitraukė iš Antrojo pasaulinio karo.
Japonija, kurios žmonės ir dabar prisimena kančias, patirtas Hirosimoje ir Nagasakyje, dabar yra pacifistinė šalis bei griežtai pasisako prieš branduolinius ginklus. Po karo priimta šalies konstitucija draudžia kariauti.
H.S.Trumano sprendimas panaudoti atominį ginklą tebekelia įnirtingas diskusijas
Strategiškai būtinas karinis smūgis ar nusikaltimas žmoniškumui? Dėl JAV prezidento Harry S.Trumano 1945 metų sprendimo panaudoti prieš Japoniją branduolinį ginklą vis dar įnirtingai tebesiginčijama.
Priartėjus 60-sioms Antrojo pasaulinio karo pabaigoje surengtų dviejų branduolinių bombardavimų metinėms, vėl imta itin nuodugniai nagrinėti motyvus pirmą ir vienintelį kartą žmonijos istorijoje panaudoti branduolinį ginklą.
Naujo istorinio vertinimo reikalauja vien jau žmogiškosios aukos: po Hirošimos bombardavimo rugpjūčio 6 dieną žuvo 140 tūkst. žmonių, o po trijų dienų numetus atominę bombą Nagasakyje - 70 tūkst. žmonių. Dar tūkstančiai žmonių mirė vėliau nuo sunkių pasekmių, kurias sukėlė radiacija.
Anot vienos vyraujančios nuomonės, po 1945 metų liepą surengto sėkmingo atominės bombos bandymo H.S.Trumanas nebeturėjo kitos išeities, kaip tik ją panaudoti. Mat kitaip nebūtų išvengta, kaip tada spėta, kruvinos ir ilgai truksiančios invazijos į Japoniją.
"Mes ją panaudojome, kad sutrumpintume karo agoniją, kad išgelbėtume tūkstančius jaunų amerikiečių gyvybių", - sakė H.S.Trumanas per radiją tautai 1945 metų rugpjūčio 9 dieną.
Šiuolaikiniai kariniai paskaičiavimai rodo, kad invazijos ir užsitęsusių kovų Japonijoje metu galėjo žūti mažiausiai ketvirtadalis milijono sąjungininkų karių. Karas jau tęsėsi šeštus metus ir tokie nuostoliai būtų buvę nepakeliamai dideli.
Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis 1945 metais kalbėdamas parlamente pareiškė nesutinkąs su nuomone tų, kurie tvirtina, jog reikėjo "verčiau paaukoti milijono amerikiečių ir ketvirčio milijono britų gyvybes, o ne numesti šią bombą".
"Ateities kartos vertins šiuos sunkius sprendimus, bet manau, kad ... jos nepasmerks tų, kurie per šios baisios ir žiaurios epochos vargus ir baisumus kovojo už jų gerovę", - sakė jis.
Tačiau to laikotarpio dokumentuose galima įžvelgti ir užuominas apie kerštą bei nuomonę, kad Japonijos imperijos valdovai, be įspėjimo užpuolę Perl Harborą, supranta tik negailestingą jėgos kalbą.
"Kai tenka turėti reikalų su žvėrimi, reikia su juo ir elgtis kaip su žvėrimi", - 1945 metų rugpjūtį rašė H.S.Trumanas gana tiesmukame laiške Samueliui Calvertui. Šis krikščionių religinis lyderis prezidentui priekaištavo dėl atominės bombos pareikalautos žmonių gyvybių kainos.
Tačiau H.S.Trumano laiškuose atsispindi ir susirūpinimas dėl nuo bombardavimo nukentėjusių civilių žmonių nelaimių. JAV prezidentas Hirošimą visur vadina "karine baze", tačiau iki šiol vyksta didelės diskusijos, ar jis tikrai taip manė, ar tik mėgino taip nuraminti savo sąžinę.
Šiuolaikiniai H.S.Trumano sprendimo kritikai neretai patys kritikuojami, jog įvykius Hirošimoje vertina neatsižvelgdami į tuometinę padėtį ir neįvertindami tos aplinkybės, kad buvo trokštama kuo greičiau užbaigti baisiausią pasaulio istorijoje konfliktą.
Bet net ir tuo metu, kai Hirošimai ir Nagasakiui buvo suduoti branduoliniai smūgiai, Jungtinėse Valstijose buvo aiškiai juntamas nepasitenkinimas, jog buvo panaudotos atominės bombos.
Septyni mokslininkai, priklausę vadinamajam "Manheteno projektui", kuris kūrė branduolinį ginklą, maldavo H.S.Trumaną, kad Japonijai būtų suteikta galimybė pasiduoti pademonstravus poligone baisią šio ginklo naikinamąją galią.
Buvęs respublikonų prezidentas Herbertas Hooveris asmeniškai ragino H.S.Trumaną kreiptis su pareiškimu į Tokiją ir patikinti japonus, kad jiems bus leista išsaugoti imperatorių soste, jei jie sutiks pasiduoti.
H.S.Trumanui nepaklausius jo patarimo, dvi dienos po Hirošimos bombardavimo, H.Hooveris vienam draugui armijoje rašė: "Atominės bombos, kuri nesirinkdama žudė moteris ir vaikus, panaudojimas drasko man sielą".
Dabar, kai pagrindiniai šios dramos veikėjai pasitraukė iš scenos, o šaltasis karas tapo istorija, H.S.Trumano sprendimus imtasi nagrinėti kur kas priekabiau.
Jeigu Hirošimos ir Nagasakio puolimą ir galima kaip nors vertinti, tai tik kaip "karo nusikaltimą žmonijai", teigia Amerikos universiteto istorijas Peteris Kuznickas, kuris nesutinka su tvirtinimais, jog bombų panaudojimas buvo vienintelis būdas užbaigti karą.
P.Kuznicko teigimu, Trumano administracija skubėjo užbaigti karą, kad į karą su Japoniją neįsitrauktų Sovietų Sąjunga, nes tai būtų galėję sukelti naujų geopolitinių problemų pokario Azijoje.
"Sovietų invazija būtų sulaužiusi japonų stuburą, o to jie labiausiai baiminosi", - sakė P.Kuznickas.
Savo ruožtu Santa Barbaroje įsikūrusio Kalifornijos universiteto istorijos profesorius Tsuyoshi Hasegawa savo naujoje knygoje "Lenktynės su priešu" panašiai teigia, kad gresiantis sovietų įsijungimas į karą Ramiojo vandenyno regione, o ne branduoliniai bombardavimai, buvo lemiamas veiksnys japonams priimant sprendimą pasiduoti.
"Greenpeace" paragino per JT viršūnių susitikimą atsisakyti branduolinių ginklų
Aplinkosaugos organizacija "Greenpeace", minėdama 60-ąsias atominės bombos sprogimo Hirošimoje metines, penktadienį paragino pasaulio lyderius, kitą mėnesį suvažiuosiančius į Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikimą, sunaikinti branduolinius ginklus.
Hirošimos memorialiniame parke, skirtame 1945 metų rugpjūčio 6 dieną surengtai atakai atminti, "Greenpeace" balandžio formos balionais paleido 10 tūkst. taikos laiškų, kuriuos parašė žmonės iš 155 valstybių.
Organizacija paragino į JT viršūnių susitikimą rugsėjo 14-ąją susirinksiančius vadovus "užtikrinti, jog tai, kas įvyko Hirošimoje, niekada nepasikartotų".
"Pasaulio lyderiai privalo nedelsiant prisiimti atsakomybę už anksčiau priimtus branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimus ir pradėti derybas dėl sutarties, kuri eliminuotų branduolinius ginklus", - savo pranešime spaudai teigė "Greenpeace".
Per atominės bombos sprogimą Hirošimoje ir vėlesniais mėnesiais nuo siaubingų nudegimų bei radiacijos žuvo daugiau kaip 140 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 9 dieną antrąją atominę bombą Jungtinės Valstijos numetė ant Nagasakio, kur žuvo dar 70 tūkst. žmonių. Imperatorius Hirohito pasidavė rugpjūčio 15-ąją.