Minėtoji agentūra atvirai kaltina Rusiją savo tikslams naudojant akcijas, kurių metu buvo deginamas Koranas.

Psichologinės gynybos agentūros vykdomasis direktorius Mikaelis Tofvessonas papasakojo, kad Rusija informaciją apie tokias akcijas platina „tokiu lygmeniu, kokio anksčiau nematėme“.

Švedijos įstojimas buvo atidėtas dėl Turkijos prieštaravimų, kuri po ilgo pasipriešinimo tik neseniai uždegė žalią šviesą Švedijos narystei NATO.

Remiantis „The New York Times“ duomenimis, kai kurie analitikai mano, kad Rusija tiesiogiai prisideda prie panašių protestų organizavimo.

Pavyzdžiui, vieną pirmųjų Korano deginimo akcijų surengė danų politikas Rasmusas Paludanas. Leidimas surengti protestą kainavo 320 kronų (apie 27 eurus). Pinigus sumokėjo Švedijos žurnalistas Changas Frickas, anksčiau dirbęs Rusijos žiniasklaidoje, rašo dienraštis.

Kitas protestuotojas, Salvanas Momika, surengė nedidelių demonstracijų, kurių metu buvo deginamas Koranas, seriją ir du kartus išprovokavo demonstracijas Irake (vienos iš jų metu buvo užpulta Bagdade esanti Švedijos ambasada).

Kaip rašo „The New York Times“, S. Momika sutiko el. paštu atsakyti į žurnalistų klausimus apie savo motyvus, bet nieko nebeatrašė, paklaustas apie ryšius su Rusija.

Jau anksčiau svarstyta, kad yra daugybė požymių, rodančių, kad vieną pirmųjų Korano deginimo akcijų surengęs R. Paludanas slapta bendradarbiauja su Rusijos karine žvalgyba GRU ir yra su ja susijęs.

Anksčiau jis daugiau nei metus dirbo Rusijos valstybinėje naujienų agentūroje „Ruptly“ – „RT/Russia Today“ dukterinėje įmonėje – kaip „laisvai samdomas darbuotojas su nuolatinėmis užduotimis“. Su Rusijos gynybos ministerija ir karine žvalgyba susijusi RT, be kita ko, atliko aktyvų vaidmenį koordinuojant pastangas sukompromituoti tarptautinį MH17 lėktuvo numušimo 2014 metais tyrimą.

Roberto Lansingo instituto (RLI) manymu, Rusija pasirinko R. Paludaną tokiai akcijai todėl, kad jis jau anksčiau yra dalyvavęs Korano deginimo akcijose Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, taip pat demonstravęs pranašo atvaizdą, kas islame yra griežtai draudžiama. Kaip pranešė portalas „GuildHall“, prorusiškos pajėgos ir toliau aktyviai imasi priemonių pakenkti Ukrainos sąjungininkių Vakaruose vienybei.

Švedijos agentūros vadovas Magnusas Hortas nekomentavo informacijos, kad Rusija gali būti prikišusi nagus prie protesto akcijų Švedijoje organizavimo.

„Geriausias būdas apsaugoti visuomenę nuo dezinformacijos, jeigu gyvenate demokratinėje visuomenėje, – padidinti gyventojų sąmoningumą apie grėsmes ir pažeidžiamumus, kad jie priimtų teisingą sprendimą. Tai švediškas būdas“, – sakė M. Tofvessonas.

Svarsto galimybę uždrausti Korano deginimus


Skelbiama, kad Švedija ir Danija svarsto galimybę uždrausti Korano deginimą, nes tai kelia pavojų jų saugumui ir provokuoja stiprius protestus musulmoniškose šalyse.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas liepos pabaigoje sakė, kad dėl galimo draudimo palaiko glaudų ryšį su Danijos premjere Mette Frederiksen.

„Esame atsidūrę rimčiausioje saugumo prasme situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir čia žinome, kad tiek valstybės, tiek valstybinio pobūdžio dariniai, tiek pavieniai asmenys gali pasinaudoti šia padėtimi‘, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė U. Kristerssonas.

Anksčiau Danijos vyriausybė paskelbė, kad svarstys teisines priemones, siekiant uždrausti deginti Koraną prie užsienio šalių ambasadų.

Religijas galima kritikuoti, sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas. „Bet jei stovite prie užsienio ambasados ir deginate Koraną arba prie Izraelio ambasados deginate Toros ritinį, tai neturi jokio kito tikslo, kaip tik pasityčioti“. Ir tai kelia pavojų kolektyviniam šalies saugumui, sakė jis.

Neseniai per islamofobines akcijas Švedijoje ir Danijoje nedidelės grupės degino Korano kopijas. Dėl to keliose musulmoniškose šalyse kilo pasipiktinimo protestai ir grasinimai.

Ypač smarkiai sureaguota Irake, kurio vyriausybė išsiuntė Švedijos ambasadorių. Anksčiau demonstrantai Bagdade įsiveržė į Švedijos ambasadą ir ją padegė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)