Iš juodraštinio kreipimosi varianto pašalintas Ukrainos valdžiai skirtas kaltinimas dėl „masinio Ukrainos gyventojų naikinimo“.

V. Putino kalbų rašytojų paruoštame juodraštyje Ukrainos vyriausybė buvo kaltinama masiniu Ukrainos gyventojų naikinimu vis dar tebesitęsiant konfliktui su Maskvos remiamais separatistais. Vis dėlto paskutinę akimirką V. Putinas šiuos žodžius iš kalbos išbraukė.

Gruodžio 8 d. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti, kodėl V. Putinas sakydamas šią kalbą Kremliuje šių žodžių nepasakė. Paklaustas, ar tai rodo V. Putino pozicijos dėl Ukrainos pasikeitimą, D. Peskovas atsakė neigiamai.

Vis dėlto akivaizdu, kad Rusijos pozicija dėl konflikto Ukrainoje švelnėja artėjant šią savaitę įvyksiančiam naujam derybų dėl taikos etapui.

Artėjant šioms deryboms, V. Putinas demonstruoja taikesnę poziciją, nes Rusija susidūrė su didžiuliu Vakarų jai daromu politiniu ir ekonominiu spaudimu. Tokiu būdu Vakarai siekia priversti Rusiją nutraukti paramą separatistams Rytų Ukrainoje. Likus trims dienoms iki derybų dėl taikos, įvyksiančių Baltarusijos sostinėje Minske, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as netikėtai apsilankė Maskvoje. V. Putinas visus nustebino dar labiau, pasitikdamas F. Hollande‘ą oro uoste, nors pagal diplomatinį protokolą būtų kur kas priimtiniau, jei V. Putinas būtų pasitikęs F. Hollande‘ą Kremliuje.

V. Putino paskutinę akimirką priimtas sprendimas pataisyti kalbą gali būti vertinamas kaip pasikeitusios retorikos ženklas. Visą konflikto Ukrainoje laikotarpį jis nepraleido nė vienos progos apkaltinti Ukrainos valdžią etninių rusų teisių pažeidimu, o gruodžio 5 d. įvykęs susitikimas su žmogaus teisių gynėjais Kremliuje turėjo tapti dar viena puikia galimybe pažerti šiuos kaltinimus.

Remiantis V. Putino kalbos juodraštinio varianto kopija, V. Putinas turėjo pasakyti susirinkusiems, kad „nei tarptautinės teisės aktai, nei žmogaus teisių gynimo institucijos nesustabdys savo piliečius naikinančios Ukrainos valdžios. Nepaisant Ukrainoje esančių tarptautinių stebėtojų, ir toliau pažeidžiama esminė žmogaus teisė – teisė į gyvybę.“

Anksčiau patarėju ir politiniu konsultantu Kremliuje dirbęs Glebas Pavlovskis įsitikinęs, kad kalbos pakeitimas rodo didesnio masto Rusijos siunčiamos žinios pasikeitimą. „Nuomonės dėl Ukrainos pasikeitimas yra aiškus ir netgi akivaizdus“, – patikino jis. „Dabar Putinas nori stiprinti siunčiamą draugiškumo žinią, o Kremlius įvairiais būdais mėgina numalšinti įtampą dėl Ukrainos“, – pridūrė G. Pavlovskis.

Rusijos valstybiniai televizijos kanalai palaipsniui savo pranešimuose nustojo vadinti Ukrainos vyriausybę fašistine, o gruodžio 6 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino separatistų kontroliuojamą Rytų Ukrainos regioną atviru šalies skauduliu, kurį reikia gydyti. Dar prieš mėnesį būtų sudėtinga įsivaizduoti, kad taip kalbės aukšto rango Kremliaus vadovai, atkakliai rėmę separatistus nuo tada, kai šių metų balandžio mėn. Ukrainoje prasidėjo karas. „Dabar Maskva mėgina atsiriboti nuo jų“, – mano G. Pavlovskis.

Iki 2011 m. vienu iš V. Putino įvaizdžio kūrėjų buvęs G. Pavlovskis įsitikinęs, kad paskutinės akimirkos tekstų pakeitimai V. Putinui yra būdingi. Anot G. Pavlovskio, V. Putinas neabejotinai pritaria pirminei kalbos versijai, kurioje Ukrainos valdžia kaltinama žmogaus teisių pažeidimais.

„Kitaip tie žodžiai ten nebūtų atsidūrę. Tiesiog paskutinę akimirką jis nusprendė, kad jie ten netinka“, – mano jis.

Vis dėlto G. Pavlovskis linkęs manyti, kad staigus pozicijos dėl Ukrainos pasikeitimas gali pakenkti V. Putinui. Kremliaus propagandos kanalai mėnesių mėnesius įtikinėjo Rusijos gyventojus, kad šie remtų separatistus, o dabar, G. Pavlovskio teigimu, V. Putinas rizikuoja netekti turimų palaikymo reitingų, jei pasiduos Vakarų daromam spaudimui šiame konflikto etape.

„Jie nenori, kad visuomenė pastebėtų pasikeitimą“, – samprotavo jis.