„Vokietija patiria nuosmukį“, – konstatavo vienas žinomiausių šalies menedžerių, įvairių stambių šalies koncernų priežiūros valdybos narys Wolfgangas Reitzle. Ilgą laiką Vokietijos prekės ženklas buvo augantis produktyvumas.
Bet dabar „Vokietija nebepriklauso dvidešimčiai konkurencingiausių pasaulio valstybių. Nebėra jos ir tarp pirmųjų 10 Europos valstybių pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui“, – konstatavo jis dienraštyje „Die Welt“.
Ir dėl to kalta ne vien dabartinė vyriausybė, tai – ir Angelos Merkel kancleriavimo metų pasekmė.
„A. Merkel eroje nesiimta nė vienos svarbios struktūrinės reformos, kuri būtų galėjusi padidinti šalies efektyvumą. Užtat ilgam neigiamai atsiliepia du lemtingi jos sprendimai: energetikos pertvarka ir sienų atvėrimas nekontroliuojamai migracijai. Energijos tiekimas tapo daug brangesnis. Pasikeitė šalies kultūra, socialinės sistemos patyrė spaudimą“, – daro išvadą W. Reitzle straipsnyje „Gerovės be pastangų iliuzija“.
Ydingas vadovavimo šalies ekonomikai tendencijas profesorius W. Reitzle kritikuoja jau ne pirmą kartą. Tai darė jis ir prie šalies vairo stovint A. Merkel. Dabar žinomas menedžeris tik trumpai apibendrino: „A. Merkel politinis stilius buvo situacinis reagavimas į tendencijų bangą, o ne nuoseklus strategiškai apgalvoto ateities plano įgyvendinimas. Jau beveik 20 metų į šalies ateitį investuojama per mažai. Nuolat buvo plečiama tik gerovės valstybė. Buvo mažinama prevencinė priežiūra. Geležinkelių sistemos, keliai, tiltai, mokyklos ir viešosios įstaigos labai nukentėjo. Tokiai turtingai šaliai kaip Vokietija jos infrastruktūros būklė yra gėdinga.“
Be to, sveikai ekonominei raidai kenkia išbujojusi biurokratija ir nuolat didėjanti mokesčių bei įmokų našta.
Profesoriaus ir menedžerio išvada negailestinga: „16 metų A. Merkel kanclerystės buvo per daug net ir tokiai stipriai šaliai kaip Vokietija“.
A. Merkel – dabartinio Vokietijos negalavimo motina
Panašiai buvusią vyriausybės vadovę vertina ir žinomas žurnalistas Christophas Schwennicke, A. Merkel kancleriavimo metais buvęs politinio žurnalo „Cicero“ vyriausiasis redaktorius. Jis, kaip ir absoliuti dauguma politologų bei ekonomistų, neneigia, kad klaidų pridarė ir dabartinė vyriausybė bei žaliasis jos ekonomikos ministras R. Habeckas.
„Negalima atsisveikinti su rusiškomis dujomis ir tuo pat metu stoiškai uždaryti paskutinius branduolinius reaktorius. Dėl to labai pabrango pramonę maitinanti elektra, o tai „neišvengiamai parklupdys“ daug elektros energijos naudojančią pramonę, – rašo jis naujienų portale „t-online“ paskelbtame straipsnyje.
Tačiau dėl susidariusios padėties kalta ir ankstesnioji vyriausybė, nes ji neparengė šalies galimai krizei. 2005 m. A. Merkel iš kanclerio Gerhardo Schröderio perėmė šalį geroj ekonominėj būklėj. O kokie A. Mekel nuopelnai? „Tik „juodasis nulis“ ir skolos stabdis. Per 16 jos valdymo metų nebuvo įvykdytos jokios struktūrinės reformos, parengusios Vokietiją ateičiai“. „Griežtai tariant, dabartinė bloga padėtis turi motiną. Jos vardas – Angela Merkel“, – skamba Ch. Schwennickės nuosprendis.
Juo keisčiau atrodo buvusiai kanclerei skiriami garbingi apdovanojimai. Antai balandį federalinis prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris įteikė A. Merkel Didįjį Kryžių „Už nuopelnus“ su auksiniu laurų vainiku, o birželį Bavarijos premjeras Markus Söderis apdovanojo ją Bavarijos ordinu už nuopelnus.
Tiesa, teikdamas apdovanojimą pastebėjo, kad kai kuriais klausimais jų nuomonės išsiskyrė, – tarkime, dėl migracijos ir dėl kanclerės praktikuoto pasitikėjimo Rusija.
Ch. Schwennicke kritikuoja Vokietijoje tebesitęsiantį kanclerės idealizavimą ar net garbinimą. Pasak žurnalisto, nėra už ką jos liaupsinti, jos pasiekimai atrodo menkai. Ji „buvo galios, galios įgijimo ir išlaikymo meistrė“. Todėl bet kuriuo atveju prie jos nepamirštamų švarkų atlapų derėtų prisegti ir šios disciplinos medalį: „Auksinis Niccolo ant juostelės“, pavadintą šiuolaikinės galios teorijos pradininko Niccolo Machiavelli vardu, – kandžiai pastebi žurnalistas.
Kremliui tapo aišku: dujų ginklas prieš Vokietiją užtaisytas
Bene aštriausiai buvusią kanclerę įvertino krikščionių demokratų partijos narys, buvęs kovotojas už žmonių teises socialistinėje Vokietijoje Arnoldas Vaatzas. Aptardamas šių dienų Vokietijos ir Europos problemas A. Merkel jis pavadino „katastrofa Vokietijai“ ir apgailestavo, kad pats prie tos katastrofos asmeniškai prisidėjo, kadangi ilgą laiką nenorėjo to matyti ir netgi palaikė kai kuriuos jos sprendimus.
Pokalbyje su naujienų portalu „t-online“ jis negailestingai išnarstė kanclerės politinį palikimą. Kad A. Merkel sujaukė krikščionių demokratų partiją, priartindama jos nuostatas prie socialdemokratų ir žaliųjų ir taip palikdama dalį konservatyvesnių rinkėjų be pastogės, pripažįsta visi politologai. Neigiamos jos migracijos bei energijos politikos pasekmės taipogi nuolat linksniuojamos. Buvusio A. Merkel bendražygio A. Vaatzo vertinimu, šios politikos „dirvoje suvešėjo AfD“.
Dar daugiau, A. Merkel energijos ir Rusijos politika neigiamai atsiliepė santykiams su Rytų Europa. Būdama kanclerė, ji „gilino susiskaldymą Europos Sąjungoje, didindama rytų europiečių ir Vakarų atsitolininimą. Nemažai ji prisidėjo ir prie Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. Dideliu mastu ji atsakinga už karą Ukrainoje“, – žėrė kaltinimus A. Vaatzas.
Perklaustas, kur jis įžvelgia A. Merkel atsakomybę dėl karo, politikas paaiškino: „2014 m. ji visiškai be reikalo viešai pareiškė, kad negali būti ir kalbos apie ginklų tiekimą Ukrainai“. Jis apgailestauja ir pats tada laikęsis tokios pat nuomonės, – iš baimės, kad tai galėtų paskatinti Rusiją plėsti karinius veiksmus.
„Bet kam reikėjo apie tai viešai trimituoti? Po tokio pareiškimo rusams tapo aišku: Vokietija leis mums nekliudomai veikti“, – įsitikinęs jis.
Kaip panašius signalus Kremliui politikas vertina ir „savižudišką Merkel dvigubą pasitraukimą iš branduolinės energijos ir anglies, drauge uždegant žalią šviesą „Nord Stream 2“, taip pat ir tai, kad ji toleravo G. Schröderio veiklą“. Visa tai matant, Kremliui tapę aišku, kad „dujų ginklas prieš Vokietiją užtaisytas“, – vaizdžiai apibendrina A. Vaatzas.
Nobelio premijos laureatė netiki A. Merkel tvirtinimu
Buvusios kanclerės vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą pakomentavo ir literatūrinės Nobelio premijos laureatė, pirmąją pusę savo gyvenimo Čeušesku diktatūroje Rumunijoje praleidusi vokiečių rašytoja Herta Müller.
Pokalbyje su dienraščiu „Die Welt“ rašytoja prisipažino esanti nusivylusi A. Merkel ir netikinti ja, kai buvusi kanclerė tvirtina viską padariusi teisingai ir perpratusi Putiną. O jei išties kanclerė Putiną buvo perpratusi, tai „dar blogiau“, – nes tuomet ji būtų turėjusi veikti kitaip.
Pagaliau, pasak rašytojos, Putinas niekada ir nesislėpė. „Jis nuolat kariavo karus, ir visa tai buvo žinoma. Apie tai kasdien galėjai skaityti ir matyti naujienose – tačiau to nenorėta žinoti“.
Pačiai rašytojai politinės įžvalgos netrūko. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos H. Müller kritikavo Vakarus už nuolaidžiavimo politiką, nepuoselėjo ji iliuzijų ir dėl Minsko susitarimo, už kurį Vokietijoje A. Merkel tada buvo taip giriama.
„Nežiūrint visų Minsko susitarimų, netikiu, kad Putino karas liausis, – prognozavo rašytoja 2015 m. kovo mėnesį Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ duotame interviu. – Jam reikia Mariupolio ir kelio sausuma į Krymą. O po to jis dar trumpai apsilankys Padniestrėje. Jis nesustos Ukrainoje – lėtas, nesiliaujantis griovimas jam jau nuspręstas reikalas, išbaigtas planas jo stalčiuje. Ir to nepakeis jokia taikos sutartis ir joks diplomatinis dialogas. Putinas nesustos.“
Kanclerė negali nusimesti šios atsakomybės
„A. Merkel yra geriau susipažinusi su Rusija nei dauguma kitų politikų, taip pat ir iš socialdemokratų partijos. Ji užaugo rytinėje Vokietijoje, moka rusų kalbą, pažįsta šalį ir sistemą. Kai kuriuos dalykus ji tikrai supranta geriau nei kiti Vokietijos vyriausybės nariai“, tad atitinkamai turėjo tiksliau įvertinti Putiną, – priekaištavo buvusiai kanclerei Markus Wehneris, šiais metais išėjusios knygos „Moskau-Connection“ bendraautorius, politologas ir žurnalistas, penkerius metus buvęs dienraščio „FAZ“ korespondentas Maskvoje.
Knygoje „Moskau-Connection“ M. Wehneris pirmiausia atskleidžia buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio „tinklą“ ir apie Vokietijos kelią į priklausomybę nuo Rusijos, tačiau aptariamas ir G. Schröderio įpėdinės A. Merkel vaidmenį.
Tuometinė kanclerė, pasak „Moskau-Connection“ autoriaus, „neįvertino, kaip beatodairiškai Putinas siekia savo tikslų. Ji tikriausiai visada manė, kad gali jį kaip nors sulaikyti. Ji puoselėjo mintį, kad jis nebus pasirengęs daryti kraštutinių sprendimų, jei tik jam bus suteikta jo pageidaujama vieta. Paaiškėjo, kad tai buvo klaidinga.“
„Jai, kaip vyriausybės vadovei, valdžioje išbuvusiai 16 metų, natūraliai tenka didžiulė atsakomybė už tai, ką knygoje vadiname didžiausia Vokietijos užsienio politikos klaida nuo 1945 m. – būtent už šį neteisingą V. Putino režimo įvertinimą. Už tai dabar moka Ukrainos žmonės. Ji negali nusimesti šios atsakomybės“, – regioniniam dienraščiui „Augsburger Allgemeine“ sakė M. Wehneris.