„Galiu jus patikinti, kad neturime dvarų, todėl „dvaro perversmas“ nėra įmanomas“, - atsakė jis.
Vis dėlto praėjusią savaitę V. Putinui užduotas klausimas daug rimtesnis, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors revoliucija prieš korumpuotus valdininkus niekada neatrodė tikėtina Rusijoje, galbūt vis dėlto galima tikėtis elito susiskaldymo?
Krentančios naftos kainos kartu su Vakarų taikomomis sankcijomis sukėlė didžiausią ekonominę krizę per 15 V. Putino valdymo metų. Pajamos iš naftos stipriai sumažėjo, o tai rodo, kad ekonomikos pakilimo metais buvo dedama labai mažai pastangų tam, kad Rusijos ekonomika būtų diversifikuota. Be to, šių pajamų mažėjimas reiškia, kad V. Putino artimoje aplinkoje esančių milijardierių gaunamos pajamos labai sumažės, rašo „The Guardian“.
Vienas iš Vakarų V. Putino artimai aplinkai taikomų sankcijų tikslas – juos pažeisti ir paskubinti juos daryti spaudimą V. Putinui. Ekonominei situacijai ir toliau prastėjant ir tęsiantis politiniam sąmyšiui, galima įtarti, kad V. Putinui gresia dideli nemalonumai artimoje aplinkoje.
Daugelis Rusijos valdininkų dėl protestų Maidane kurstymo linkę kaltinti Vakarus, tačiau ne ką mažiau jie nepatenkinti ir V. Putino reakcija į šiuos neramumus. Artimai jo aplinkai priklausantys valdininkai mano, kad sankcijos susijusios su verslo žlugdymu, mažėjančiu turtu ir galimybe laisvai keliauti.
Tie, ką sankcijos palietė, viešai teigia, kad juos ištikusios asmeninės negandos – tai tik nedidelė dalis mokesčio už „Didžiosios Rusijos“ susigrąžinimą, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad tokią pačią nuomonę jie išreiškia ir privačioje aplinkoje. Net ir ideologiškai V. Putiną palaikantys asmenys gali nebebūti tokie ištikimi jam, jei jų turtui kiltų rimtas pavojus.
V. Putino sukurta valdžios vertikalė apjungia visus į vieną nenutrūkstamą grandinę, todėl neįmanoma pašalinti viršutinės grandies nepažeidus visos sistemos. Nėra jokių ženklų, liudijančių, kad elitas bent jau svarstytų galimybę planuoti ateitį po V. Putino pasitraukimo.
Iš tikrųjų didžiausią nerimą kelia tai, kad sudėtinga net įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti Rusija po V. Putino. Teoriškai valdžios viršūnėje jis gali likti iki 2024 m.
„Neįmanoma net įsivaizduoti, kas jo laukia po pasitraukimo. Bet kokie valdžios Rusijoje pasikeitimo scenarijai atrodo migloti ir bent jau kol kas – mažai tikėtini“, – įsitikinęs diplomatas iš Vakarų.
Dalis opozicijos buvusį turtingiausią Rusijos gyventoją Michailą Chodorkovskį vertina kaip potencialią vienijančią prieš V. Putiną nukreiptą jėgą. Dešimt metų kalėjime praleidęs M. Chodorkovskis prieš metus buvo paleistas – V. Putinas jam suteikė malonę, kad šis galėtų pabūti su sunkiai sergančia motina.
Nors M. Chodorkovskis pažadėjo nesukti politikos keliu, šiuo metu jis teigia svarstantis galimybę pretenduoti į Rusijos prezidento postą pereinamuoju periodu po V. Putino pasitraukimo.
Paprasti Rusijos gyventojai savo ruožtu neturi laiko stebėti pasakiškus turtus XX a. dešimtajame dešimtmetyje susikrovusius oligarchus, kai visi kiti Rusijos gyventojai skurdo, tačiau dešimtmetį kalėjime praleidęs M. Chodorkovskis turbūt vienintelis asmuo, kuris bent jau teoriškai galėtų rasti būdą suvienyti elitą ir opozicijos atstovus. Tiesa, šiuo metu jis gyvena Šveicarijoje ir tik grįžęs į Rusiją iš karto būtų suimtas, todėl šiuo metu bet koks scenarijus, pagal kurį jis galėtų mesti iššūkį V. Putinui, sunkiai įsivaizduojamas.
Kremlius negailestingai numalšino 2011 ir 2012 m. nuvilnijusią protestų bangą. Daugelis mano, kad Rusijai liberali revoliucija tikrai negresia, o tikėtis galima nebent beprasmiško ir žiauraus sukilimo, kaip rašė Aleksandras Puškinas. Atidžiai Kremliaus stebėtos nacionalistų pajėgos kilus konfliktui Rytų Ukrainoje buvo paleistos nuo pavadėlio. Separatistų vadai Rytų Ukrainoje ne tik vykdė Kremliaus įsakymus, tačiau taip pat puoselėjo viltis perkelti revoliuciją į Rusiją.
„2000 m. balsavau už Putiną, agitavau savo žmones Čečėnijoje, kad jį remtų, o dabar man gėda“, - kalbėjo aukšto rango separatistų vadas ir buvęs Rusijos karininkas. „Norėčiau, kad panašūs dalykai įvyktų ir Rusijoje – kalbu apie liaudies revoliuciją, kurią surengtų norintys atsikratyti korupcijos ir siektų perleisti vadovavimą karinėms pajėgoms“, - patikino jis.
Tai dar vienas scenarijus, kuris teoriškai galėtų sudominti dalį Rusijos elito, tačiau atsižvelgiant į dabartinį politinį klimatą, toks scenarijus atrodo neįsivaizduojamas. Separatistų vadai, tarp kurių ir Igoris Strelkovas, buvo priversti išvykti iš Rytų Ukrainos, kai tik tapo pernelyg populiarūs. Net ir Kremliui artimi asmenys teigia, kad valstybinių televizijos kanalų vaidmuo formuojant viešąją nuomonę yra didžiulis.
„Valstybę valdo tas, kas kontroliuoja televiziją. Jei kontroliavimą perimtų komunistai, po trijų mėnesių valstybė taptų komunistinė. Jei perimtų fašistai – po trijų mėnesių ji taptų fašistinė“, - patikino asmeniškai V. Putiną pažįstantis buvęs Kremliaus valdininkas.
Akivaizdu, kad visuomenės parama garantuoja V. Putinui sėkmę, nors dėl mažėjančių naftos kainų Rusiją ištikęs ekonomikos nuosmukis gali tapti rimtu išbandymu. Vis dėlto intriguoja tai, kad V. Putinas ignoruoja bet kokius su galimu elito susiskaldymu susijusius klausimus.
Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistui paklausus V. Putino dėl kai kurių jo artimosios aplinkos narių jam žeriamų kaltinimų, susijusių su šiais metais šalį ištikusiu ekonominiu ir politiniu nuosmukiu, jis tik nusijuokė ir paprašė išvardinti šių asmenų pavardes.
Žinoma, tai buvo tik juokas, tačiau V. Putinas nepuolė teigti, kad žurnalistas yra neteisus. Intuityviai neigiamai liaudies revoliucijas vertinantis ir metų metus vykdantis politiką, skirtą įtikinti, kad šios revoliucijos Rusijoje yra neįmanomos, V. Putinui vis dėlto gali tekti apsižvalgyti, kas gi stovi šalia jo.