Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas pirmauja respublikonų pirminiuose rinkimuose, o kelių apklausų duomenimis, svyruojančiose valstijose jis lenkia JAV prezidentą Joe Bideną.
„Tai – pavojingas momentas, kai toks žmogus, kaip D. Trumpas, vėl beldžiasi į Ovaliojo kabineto duris. Demokratija šalyje – pavojuje“, – rašo „The Economis“.
Straipsnyje pažymima, kad Amerika susiduria ir su didėjančiu priešiškumu užsienyje: Rusija Ukrainoje, Iranas ir jo sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose, Kinija Taivano sąsiauryje ir Pietų Kinijos jūroje.
Žurnalistų teigimu, Trumpas antrasis bus organizuotesnis už Trumpą pirmąjį.
Svarbiausius postus užims tikrieji šalininkai. D. Trumpas neapsiribos keršto troškimu, ekonominiu protekcionizmu ir teatrališkai ekstravagantiškais sandoriais. Nieko keisto, kad antrosios D. Trumpo kadencijos perspektyva varo į neviltį pasaulio parlamentus ir valdybas, rašoma straipsnyje.
D. Trumpas kelia didžiulę grėsmę savo šaliai, rašo „The Economist“.
Žurnalistų nuomone, grįžęs į valdžią, jis neabejotinai galės patvirtinti savo vidinį įsitikinimą, kad tik pralaimėtojai leidžia sau laikytis normų, papročių ir pasiaukojimo, kurie kuria tautą. Persekiodamas savo priešus, D. Trumpas pradės karą su visomis institucijomis, kurios stovės jam skersai kelio, įskaitant teismus ir Teisingumo ministeriją.
Pasak leidinio, D. Trumpo pergalė kitais metais turės rimtų pasekmių užsienyje.
Visų pirma, Kinija ir jos draugai džiaugsis, kad Amerikos demokratija nefunkcionali.
Jei D. Trumpas niekina procesinę teisę ir pilietines teises JAV, jo diplomatai negalės jų skelbti užsienyje. Globalieji Pietūs patvirtins savo įtarimus, kad Amerikos raginimai elgtis teisingai iš tiesų yra ne kas kita, kaip veidmainystė. Amerika taps tiesiog dar viena didžiąja valstybe.
Leidinyje rašoma, kad pirmoji D. Trumpo kadencija užsienyje buvo geresnė, nei tikėtasi. Jo administracija tiekė ginklus Ukrainai, tarpininkavo sudarant taikos susitarimą tarp Izraelio, JAE ir Bahreino ir įtikino Europos šalis padidinti išlaidas gynybai. Amerikos politika Kinijos atžvilgiu tapo dar karingesnė. Atidžiau įsižiūrėjus, dar vienas prezidentavimas galėtų duoti tam tikros naudos. D. Trumpo abejingumas žmogaus teisėms galėtų padaryti Saudo Arabijos vyriausybę nuolaidesnę pasibaigus karui Gazos Ruože ir sustiprinti santykius su Narendros Modi vyriausybe Indijoje.
Tačiau antroji kadencija bus kitokia, nes pasaulis pasikeitė. Nėra nieko blogo, kad šalys siekia susitarimų – jos privalo teikti pirmenybę savo interesams. Tačiau D. Trumpo noro siekti susitarimų ir jo sampratos apie Amerikos interesus neriboja tikrovė, o jų pagrindas nėra vertybės“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai priminė – D. Trumpas tiki, jog kraujo ir pinigų leidimas Europoje yra blogas sandoris Amerikai.
„Todėl jis grasina per vieną dieną užbaigti karą Ukrainoje ir sužlugdyti NATO, veikiausiai atsisakydamas Amerikos įsipareigojimo puolimą prieš vieną šalį laikyti puolimu prieš visas“, – rašoma straipsnyje.
Pasak žurnalistų, Artimuosiuose Rytuose D. Trumpas greičiausiai besąlygiškai palaikys Izraelį, kad ir kiek šis kurstytų konfliktą regione. Azijoje jis gali sudaryti sandorį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir atsisakyti Taivano, nes nesupranta, kam Amerikai dėl mažytės salos kariauti su branduolinį ginklą turinčia supervalstybe.
Žinodamas, kad Amerika pasitrauks iš Europos, V. Putinas turės stimulą tęsti kovą Ukrainoje ir užimti buvusias sovietines šalis, pavyzdžiui, Moldovą ar Baltijos šalis. Be to, be Amerikos spaudimo Izraeliui vargu ar pavyks pasiekti vidinį sutarimą dėl taikos derybų su palestiniečiais, rašoma straipsnyje.
Žurnalistai teigė, kad antroji D. Trumpo kadencija bus lūžio taškas, koks nebuvo pirmoji.
„Pergalė patvirtintų jo destruktyviausius instinktus valdžios atžvilgiu. Jo planai sulauks mažesnio pasipriešinimo. O kadangi Amerika balsavo už jį, žinodama blogiausia, žlugs jos moralinis autoritetas. Rinkimus lems dešimtys tūkstančių rinkėjų vos keliose valstijose. Nuo jų balsavimo biuletenių 2024 m. priklausys pasaulio likimas“, – rašoma straipsnyje.
