„Nesu nusiteikusi prieš žmones, kurių kitokia odos spalva, ar kalbančius kitokia kalba, nesu rasistė, nesu nacionalistė. Bet nenoriu, kad Estija turėtų priimti tiek imigrantų, kiek Prancūzija, Italija, Vokietija ar Švedija“, – tvirtina Talino gyventoja, akcijos dalyvė Anne.
Ji viena iš tų, kurie pasirašė peticiją prieš kitos kultūros pabėgėlius, kurie gali pažeisti ir taip trapią Estijos Respublikos socialinę sistemą. Esą nerimą kelia tai, kad lieka neaiški imigranto biografija, priežsatys, kodėl emigravo.
Vieni plakatai skelbia, kad Estija tam nepasirengusi, kiti reikalauja referendumo, akcijos dalyviai prisimena tai, ką matę kitose šalyse.
„Pernai lankiausi Frankfurte, matau – daug policijos mašinų, klausiu vietinių, kas nutiko. Sako: imigrantai susimušė su vietiniais, kurie mano, kad atvykėlių per daug, jie nedirba, gyvena iš pagalbos pinigų“, – pasakoja akcijos dalyvė Kaida Mag.
Pagal gegužę Europos Sąjungos pateiktą planą Estija turėjo priimti daugiau negu tūkstantį imigrantų. Bet sutarus, kad imigrantai bus priimami pagal šalių galimybes, Estijos vyriausybė sutiko per dvejus metus priimti du šimtus bėglių.