Per vizitą Slovakijoje Josephas Wu taip pat sakė, kad Kinija įtampą didina galbūt norėdama nukreipti savo visuomenės dėmesį nuo ekonomikos sulėtėjimo ir elektros trūkumo.
Įtampa tarp Taivano ir Kinijos smarkiai išaugo Pekinui vis dažniau siunčiant savo karo lėktuvus prie šios savarankiškos salos. Pekinas pabrėžia, kad demokratiškai valdoma sala yra Kinijos dalis, ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
„Klasikinė autoritarinių režimų teorija sako, kad kai tik kyla kokia nors vidaus krizė, jie norėtų kurti išorės krizes ir nukreipti vidaus dėmesį“, – sakė J. Wu po kalbos per slovakų tarptautinių reikalų studijų centro „Globsec“ organizuotą renginį.
„Jei pažvelgtumėte į dabartinę Kinijos vidaus situaciją, [pamatytumėte], kad ekonomika lėtėja, o Vakarų sankcijos, regis, veikia Kiniją, [be to], pastaraisiais mėnesiais matėme, kad [Kinijoje] labai trūksta energijos“, – kalbėjo J. Wu.
„Tokios situacijos galėtų kurti sąlygas šiam autoritariniam lyderiui galvoti apie išorės veiksmus vidaus dėmesiui nukreipti, – sakė jis. – Grėsmė čia ir ji didėja.“
Savo kalboje J. Wu taip pat ragino stiprinti ekonominius ryšius kaip „demokratinės tiekimo grandinės“ dalį ir atkreipė dėmesį į Taivano potencialą padėti automobilių pramonei – Slovakijos ekonomikos pagrindui.
„Patikimi tiekėjai su tokiu pačiu tikėjimu demokratija ir laisve paskatins mūsų ekonomikas. Tai ypač svarbu [tokiu metu], kai autoritariniai režimai prekybą verčia ginklu ir režisuoja prievartą demokratijų atžvilgiu“, – sakė jis.
Kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas anksčiau protestavo prieš J. Wu vizitą Slovakijoje ir Čekijoje, nurodydamas, kad jis yra „tipinis Taivano nepriklausomybės separatistas“.
„Kinija griežtai nepritaria šių šalių susimokymui su Taivano nepriklausomybės separatistais ir reikalauja, kad atitinkamos šalys laikytųsi „vienos Kinijos“ principo ir nesuteiktų platformos Taivano nepriklausomybės separatistų veiklai“, – sakė jis.
J. Wu vizitas surengtas prekybos ir ekonominių ryšių skatinimo delegacijai surengus kelionę į Slovakiją, Čekiją ir Lietuvą – dar vieną Europos Sąjungos šalį, išprovokavusią diplomatinį ginčą su Kinija sprendimu leisti Taivanui savo vardu atidaryti atstovybę.
Be to, anksčiau šiais metais Lietuva pasitraukė iš Kinijos bendradarbiavimo su Centrinės ir Rytų Europos šalimis forumo 17+1, pavadinusi šį formatą skaldymo taktika.