Tai, kas dabar vyksta Europoje, vadina revoliucija: sprendžiasi ES likimas

Net ir „svetingumo kultūros“ čempionai vokiečiai įnirtingai diskutuoja, kiek ir kokiu būdu priverti 2015 metais pabėgėliams bei migrantams plačiai atlapotas duris. Naujausia instituto apklausa parodė: 65 proc. vokiečių neberemia kanclerės Angelos Merkel pabėgėlių politikos.

„Europos Sąjunga pasirengusi permąstyti savo poziciją“, – dalykiškai pastebi Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. O Bavarijos premjeras Markus Söderis tai, kas dabar vyksta Vokietijoje bei kitose Europos valstybėse, vadina „kultūrine revoliucija“ ir apgailestauja, kad dalis politikų bei žurnalistų dar nesuvokė, „kas politiniuose požeminiuose mūsų tautos vandenyse pasikeitė“.

Nors piliečių nepasitenkinimas migracija iš kultūriškai svetimų šalių veržiasi į „politinį paviršių“ augančiu dešinės pakraipos partijų populiarumu.

Tai, kas dabar vyksta Bendrijos šalyse (ir ne naujokėse, o senbuvėse!) skamba disonansu su Briuselio migracijos programa, skelbiančia: „ES glaudžiai koordinuos veiksmus su valstybėmis narėmis ir pasitelks visas politines ir diplomatines priemones, kad būtų pasiektas plačių užmojų JT pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos“.

Šių metų balandžio 18 d. Europos Parlamentas pasirašė rezoliuciją, kuria remia šį Jungtinių Tautų organizacijos rengiamą Pasaulinį susitarimą. Parlamentas „ypač ragina ES valstybes nares atlikti savo darbą ir sustiprinti savo įsipareigojimus šiuo klausimu“; „primygtinai pabrėžia, kad ES valstybės narės turi demonstruoti vieningumą ir laikytis vienodos pozicijos, palaikydamos tarptautinį žmogaus teisėmis grindžiamą režimą migracijai valdyti“.

Angela Merkel

© Reuters / Scanpix

Bendrijos likimas spręsis prie jos išorės sienų

Kieno galioje spręsti, kas atvyksta ir gyvena valstybėje? Tos valstybės piliečių, Europos Sąjungos institucijų ar Tarptautinių organizacijų? Štai esminis klausimas, kurį kelia Bendrijos šalių piliečiai.

Prancūzijos konservatorių Les Républicains (LR) lyderiai įsitikinę: „Tik Europos tautos turi teisę spręsti, kas atvyks į Europą“. Todėl pirmiausia būtina saugoti Bendrijos išorines sienas. „Arba Europa jas saugos, arba ji išnyks“, – visai neseniai dramatišką alternatyvą formulavo Prancūzijos konservatorių grandai Paryžiaus dienraštyje „Le Figaro“.

„Funkcionuojančios valstybės pagrindą kaip tik ir sudaro tai, kad šalis pati sprendžia, kokie žmonės ir koks jų skaičius turi teisę imigruoti“, – interviu Vokietijos leidiniui „Welt am Sonntag“ užpraeitą sekmadienį sakė Austrijos kancleris S. Kurzas.

„Birželio 8 dieną Miunchene vykusiame EP Europos liaudies partijų (ELP) frakcijos biuro posėdyje buvo trys svarbiausios temos: ES išorės sienų gynimas, ES išorės sienų gynimas ir ES išorės sienų gynimas“, – rašė Bavarijos dienraštis „Bayernkurier“.

Čia susirinkusios partijos, pasak dienraščio, buvo įsitikinusios: nuo Bendrijos sienų gynimo priklausys Europos ateitis. Ir kitąmet vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai.

Angela Merkel, Sebastianas Kurzas

© AFP / Scanpix

Danijos planas migracijai pažaboti

Danijos premjeras, liberalų partijos (Venstre) pirmininkas Larsas Lokkė Rasmussenas, birželio 5 dieną kalbėdamas Orhuso mieste, pastebėjo, kad daniškos vertybės patiria spaudimą iš vidaus, nes jų nepripažįsta ir negerbia daugelis nevakarietiškas šaknis turinčių imigrantų. Griežta Danijos imigracijos politika tėra daniškumo gynimas, be to nebus įmanoma išsaugoti stiprios danų bendruomenės, – informuoja kaimyninės Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Konservatyvios mažumos Danijos vyriausybė pastaraisiais metais net 67 įstatymais ir įsakais griežtino migracijos politiką. Be to, praėjusių metų gale šalis pasitraukė iš Jungtinių Tautų agentūros (UNHCR) pabėgėlių perkėlimo kvotų sistemos.

Dabar Danijos premjeras pareiškė turįs planą visai Europai. Nes dabartinė prieglobsčio sistema yra absoliučiai netinkama laikais, kai, vaizdžiai tariant, atstumai darosi vis trumpesni. L. L. Rassmusenas siūlo įsteigti migrantų apsaugos centrus Europoje, bet ne ES – kiek galint nepatrauklesnėse šalyse – ir mokėti toms šalims kompensaciją. Toks sprendimas turėtų prevencinį poveikį, jei prieglobsčio ieškotojai žinotų, kad jie taip lengvai nepateks į išsvajotą geresnį gyvenimą Vidurio Europoje.

Premjeras teigė tuo klausimu jau radęs bendraminčių.

Danijos dienraščio „Berlingske“ žiniomis, tokį planą jau dabar paremtų Nyderlandai ir Austrija. S. Kurzas Austrijos televizijos stočiai ORF patvirtino esant tokio projekto, bet nesileido į konkretybes, aiškindamas, jog planai kol kas yra „labai konfidencialūs“.

Larsas Lokke Rasmussenas

© AFP / Scanpix

Austrija forsuos ES išorės sienų apsaugą

Pirmininkavimą Bendrijoje nuo liepos mėnesio perimsianti Austrija migracijos problemos sprendimą laiko prioritetiniu. Kol ES Komisija ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau laikosi pabėgėlių paskirstymo Bendrijos valstybėse pagal kvotas idėjos, S. Kurzo vyriausybė mato tik vieną sprendimą: išorinių ES sienų apsaugą. Tik taip pavyks Europoje išsaugoti saugumą, stabilumą ir tvarką.

Jaunas Austrijos lyderis daug vilčių deda į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą „Frontex“. Briuselio planas iki 2027 metų pabaigos „Frontex“ darbuotojų skaičių padidinti nuo šiuo metu turimų 1,2 tūkst. iki 10 tūkst. jo netenkina, – S. Kurzas pasiryžęs šį procesą kiek galėdamas forsuoti.

Be to, Austrijos kanclerio įsitikinimu, „Frontex“ turi gauti kur kas platesnius politinius įgaliojimus.

Ginkluoti ES pasieniečiai, kraštutiniu atveju pasitelkiantys ir karines pajėgas, ateityje turėtų veikti svarbiausiose migrantų tranzito šalyse (žinoma, su tų šalių leidimu), kad galėtų sutrukdyti kontrabandininkų laivams išplaukti į Viduržemio jūrą, o išplaukusius nelegalius migrantus grąžintų arba į jų šalis, arba nugabentų juos į saugias zonas ne Europoje, kur būtų ES aprūpinami.

Jo strategija – daryti viską, kad nelegalių migrantų pėda nepaliestų Europos Sąjungos žemės.

Angela Merkel, Sebastianas Kurzas

© AFP / Scanpix

Italijos signalas migrantams: „Basta! Balius baigėsi!“

Naujasis Italijos vidaus reikalų ministras, dešiniosios partijos „Lega Nord“ lyderis Matteo Salvini skelbė pasirūpinsiąs, kad „kontrabandininkų ir vicekontrabandininkų“ verslas neapsimokėtų (vicekontrabandininkais jis vadina migrantus Viduržemio jūroje gelbstinčias nevyriausybines organizacijas).

Tiesiog uždarys savo uostus jų laivams, – ką netrukus ir pademonstravo, atsisakydamas priimti laivą „Aquarius“ su Libijos teritoriniuose vandenyse išgelbėtais migrantais.

Be to, M. Salvini pažadėjo „vieną po kito išsiųsti“ pusę milijono Italijoje neteisėtai esančių migrantų. Jo žinia migrantams: „Balius baigėsi!“, Italija nebesirengia būti Europos pabėgėlių stovykla.

„Angelos Merkel politika patyrė fiasko“, „ji išdavė Italiją“, „Europos Sąjunga – sukežusi“, – aštrią M. Salvini retoriką perteikia vokiečių politinis apžvalgininkas Wolframas Weimeris. Tačiau, pasak paties M. Salvini, tai nėra „kieta linija“, o tik „sveikas protas“, – Europos valstybės privalo radikaliai keisti migracijos politiką.

Dėl to jis ir buvo išrinktas piliečių. Ir nesileis kitų moralizuojamas.

Matteo Salvini

© AFP / Scanpix

Staigmena Angelai Merkel: „pasiruošusiųjų ašis“ Roma–Viena–Berlynas

Trečiadienį Berlyne vykusioje bendroje Vokietijos vidaus reikalų ministro Horsto Seehoferio (CSU) ir Austrijos kanclerio S. Kurzo spaudos konferencijoje netikėtai svarbų vaidmenį suvaidino ir M. Salvini. Vokiečių politikas džiaugėsi, kad kolega italas remia jo naująjį planą migracijai suvaldyti. Tą patį planą, kurio prisatymą visuomenei užblokavo Angela Merkel. Mat, kanclerei užkliuvo reikalavimas jau prie sienos sustabdyti kitose Bendrijos šalyse registruotus ar anksčiau iš Vokietijos išsiųstus migrantus.

A. Merkel atmeta „vienašališką nacionalinį veikimą“, argumentuodama, jog tai galėtų padidinti spaudimą kaimyninėse ir ypač – nuo migrantų antplūdžio kenčiančiose Bendrijos šalyse. Ir štai, dabar paaiškėjo, kad kaip tik kanclerės rūpesčio akiratyje atsidūrusios šalys Austrija ir Italija remia H. Seehoferį.

Formuojasi Romos–Vienos–Berlyno koalicija, „pasiruošusiųjų ašis“, – pareiškė žurnalistams S. Kurzas.

Ir džiaugėsi Berlyne radęs „stiprų partnerį“ griežtai migracijos politikai vykdyti. Tame kontekste A. Merkel atrodo kaip stabdytoja, kaip viena iš „nepasiruošusiųjų“, – komentuoja dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Sebastianas Kurzas, Horstas Seehoferis

© AFP / Scanpix

Dramatiška seseriškų partijų konfrontacija

Antradienis buvo juoda diena A. Merkel, nes palaikymo ji nesulaukė ir savojoje stovykloje: konservatyvaus bloko parlamentinės frakcijos posėdyje, „Bild“ duomenimis, 70-80 procentų parlamentarų rėmė ne jos, o H. Seehoferio poziciją. Tačiau ketvirtadienį posėdžiavęs krikščionių demokratų prezidiumas vis dėlto stojo kanclerės pusėn.

Už H. Seehoferio, savo ruožtu, gretas suglaudė seseriška Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU). „Tai – finalinis žaidimas dėl patikimumo. Žmonės neteko kantrybės. CSU pasiruošusi, – sakė Bavarijos premjeras Markus Söderis. – Tai istorinė takoskyra. Privalom pagaliau ištaisyti 2015 metų klaidas.“

Angela Merkel

© AFP / Scanpix

Pakitusias nuotaikas šalyje atspindi ir naujausi Erfurto viešosios nuomonės tyrimo instituto „Insa“ apklausos rezultatai. 65 proc. respondentų pasisako už uždaras sienas ir prieš migrantų teisę pasilikti šalyje, – informuoja Vokietijos medijos.

A. Merkel nuostata, esą, turi būti rastas bendras europinis sprendimas, įtikina vis mažiau Vokietijos piliečių. „Laikydamasi įsikibusi europinio sprendimo, kurio nė iš tolo nematyti, ji praranda palaikymą ir savosiose gretose“, – pastebi ketvirtadienio „Rhein Zeitung“. „Privalom galvoti ir apie mūsų šalies gyventojus, o ne vien apie visą Europą“, – įsitikinęs bavarų lyderis M. Söderis.

„Vokietija neapskaičiavo savo jėgų. Pabėgėlių krizė giliai suskaldė šalį ir Europą. Privalu blaiviai tai konstatuoti, kalbant apie naują politiką. Ankstesnį savo sprendimą kanclerė žingsnis po žingsnio seniai koregavo, tačiau pripažinti padariusi klaidą ji, suprantama, nesiruošia. Migrantų sustabdymas pasienyje ir grįžimas prie Dublino taisyklių būtų tos klaidos pripažinimas. Bet drauge tai būtų signalas, tegu ir gerokai pavėluotas, kad Vokietija nėra pažadėtoji žemė migrantams, tik ieškantiems geresnio gyvenimo“, – svarsto „Hamburger Abendblatt“.

Tam tikra prasme tai būtų ir posūkio migracijos politikoje signalas kitoms Bendrijos valstybėms.