Šie rinkimai yra pirmieji šalies posovietinėje istorijoje, kuriuose nedalyvauja Islamiškojo atgimimo partija. Šis judėjimas save pozicionavo kaip nuosaikią, tikėjimu grįstą opozicijos partiją, bet 2015 metais buvo uždraustas, ir nuo to laiko yra griežtai persekiojamas.
E. Rachmono Tadžikistano demokratinei liaudies partijai žadama didelė pergalė, o kitos rinkimuose dalyvaujančios partijos, įskaitant Žemdirbių, Ekonomikos reformų ir Socialistų partijas, turinčias atstovų kadenciją baigiančiame parlamente, daugiausia laikomos statytinėmis, palaikančioms jau beveik tris dešimtmečius trunkantį prezidento valdymą.
Sekmadienio rinkimuose varžosi tik viena opozicinė politinė jėga – Tadžikistano socialdemokratų partija. Vis dėlto ji niekada nebuvo patekusi į parlamentą.
Parlamentą šiuo metu kontroliuojanti Tadžikistano demokratinė liaudies partija turi jame 51 vietą iš 63.
Sekmadienį į vieną iš Dušanbės mokyklų, kur įkurta balsavimo apylinkė, savo balso atiduoti atėjusi mokytoja Muchabat Rachimova naujienų agentūrai AFP sakė norinti, kad „mūsų išrinkti deputatai įdėtų savo didelį indėlį į švietimą“.
„Iš anksto sutartos ribos“
Priėjimo prie jūros neturintis Tadžikistanas, kur vyrauja musulmonai, saugumo srityje yra priklausomas nuo savo buvusios valdytojos Rusijos, o paskolų ir investicijų laukia iš kaimynės Kinijos.
Praėję rinkimai, vykę 2015 metais, Tadžikistanui tapo lūžio tašku. Tais metais pirmąkart nuo penkerius metus trukusio pilietinio karo pabaigos į parlamentą nepateko Islamiškojo atgimimo partija.
Per tą konfliktą, pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių, islamistai, demokratai ir regioninės pajėgos sukilo prieš karius, ištikimus prezidentui E. Rachmonui.
1997 metais buvo pasirašytas taikos susitarimas, kuriame Rusija buvo laiduotoja. Pagal tą susitarimą opozicijai buvo garantuotas vaidmuo šalies politikoje.
Tačiau praėjus keliems mėnesiams po Islamiškojo atgimimo partijai nesėkmingų 2015-ųjų rinkimų, judėjimas buvo paskelbtas ekstremistiniu ir uždraustas. 11 partijos politinės tarybos narių buvo įkalinti.
Jungtinių Tautų darbo grupė nesankcionuoto sulaikymo klausimais nustatė, kad tie asmenys buvo suimti „dėl savo naudojimosi išraiškos ir susirinkimų laisvėmis“, bei pareikalavo juos paleisti.
Kai ši partija buvo uždrausta, 67-erių E. Rachmonas sustiprino savo valdžią. 2016 metais per referendumą buvo nuspręsta, kad jis gali valdyti šalį neribotą laiką.
Kai kurie analitikai mano, kad jo sūnus Rustamas Emomalis, šiuo metu einantis Dušanbės mero pareigas, artimiausioje ateityje taps savo tėvo įpėdiniu.
Tadžikistano socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Šokiras Hakimovas AFP sakė, kad jo partija neturi atstovų parlamente „ne todėl, kad mums trūktų bazės“, bet dėl „politinės valios stygiaus, prastų rinkimų įstatymų ir klastojimų“.
Jo teigimu, kitos sekmadienio rinkimuose dalyvaujančios nedidelės partijos yra „dirbtinai sukurtos politinės struktūros, žaidžiančios pagal nomenklatūros taisykles ir [valdančiuosius] kritikuojančios neperžengdamos iš anksto sutartų ribų“.
Prieš šį balsavimą buvo įkalintas žinomas žurnalistas ir vyriausybės kritikas Daleras Šaripovas. Jo įkalinimas susijęs su daugiau kaip šimto areštų banga, prasidėjusia praėjusių metų pabaigoje.
Pareigūnai savo ruožtu tvirtina kad šiomis priemonėmis nusitaikyta į Musulmonų brolijos judėjimą, kuris Tadžikistane taip pat yra uždraustas.
75 proc. rinkėjų aktyvumas
Kaip sekmadienį žurnalistams pranešė Centrinės rinkimų ir referendumų komisijos (CRRK) pirmininkas Bachtijoras Chudojorzoda, rinkimai jau laikomi įvykusiais.
„Remiantis CRRK informacija, 15 val. (vietos, 12 val. Lietuvos laiku) 3 412 rinkimų apylinkių balsus atidavė 3 703 962 rinkėjai arba 75,1 proc. visų rinkėjų“, – sakė B. Chudojorzoda.
Rinkimų apylinkės šalyje atsidarė 6 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku. Balso teisę turi daugiau kaip 4,9 mln. žmonių.
Balsavimo apylinkės užsidarys 20 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku, preliminarių rezultatų laukiama pirmadienį.