SÄPO vadovė Charlotte Von Essen interviu Švedijos radijui sakė, kad anksčiau pagrindinė šnipų bazė buvo Rusijos ambasada, tačiau po to, kai kelios Europos šalys, įskaitant Švediją, išsiuntė ambasados darbuotojus iš šalies, padėtis keičiasi.
„Paprastai kalbame apie tradicines platformas, pavyzdžiui, Rusijos ambasadą, tačiau dabar taip pat galime tikėtis, kad Rusija pasinaudos, pavyzdžiui, rusų diaspora. Jos atstovai gali naudotis Švedijos institucijomis ir įmonėmis kaip platforma savo žvalgybinei informacijai rinkti“, – sakė ji Švedijos radijo žinioms.
Anksčiau, SÄPO vertinimu, maždaug kas trečias Rusijos diplomatas Švedijoje iš tikrųjų buvo žvalgybos pareigūnas. Praėjusiais metais dėl šios priežasties iš Švedijos buvo išsiųsti trys Rusijos diplomatai. Kitose šalyse Rusijos ambasadų darbuotojai taip pat buvo išsiunčiami namo, nes buvo pripažinti šnipais.
„Matome, kad visoje Europoje imtasi priemonių prieš tas tradicines platformas, ir tai turi pasekmių – [šnipams] savo darbą reikia atlikti iš kitur“, – sakė Ch. von Essen.
Žurnalisto paklausta, ar tai reiškia, kad rusai dabar šnipinėja daugiau, ar daro tai kitais būdais, ji sakė: „Atsižvelgiant į tai, kaip susiklostė situacija pasaulyje, Rusijai reikia technologijų, žinių apie politinių sprendimų priėmimą, vadinasi, žvalgybos poreikis, kaip mes jį suprantame, taip pat auga.“
Teigiama, kad šnipinėdama kitas šalis Rusija, be kita ko, naudojasi vadinamaisiais „miegančiaisiais“, t. y. asmenimis, kurie gyvena šalyje ir prisidengia netikra tapatybe, bet iš tikrųjų yra šnipai. Pavyzdžiui, Norvegijoje asmuo, prisistatęs lektoriumi iš Brazilijos, buvo saugumo tarnybų išaiškintas ir apkaltintas, kad iš tiesų yra Rusijos šnipas, nors jo advokatas tai neigia.
Paklausta, ar Švedijoje gali būti panašių atvejų, SÄPO vadovė atsakė: „Mes plačiai analizuojame, kokią veiklą, keliančią grėsmę saugumui, vykdo Rusija, ir to, ką matome, dėl suprantamų priežasčių negaliu atskleisti.“
