Kiek didelė naujų povandeninių, prieš komunikacijas nukreiptų atakų tikimybė? Kokios Rusijos Baltijos jūros flotilės galimybės? Ir ką šioje naujoje realybėje dėl savo saugumo gali padaryti Baltijos jūros valstybės? Apie tai „Delfi“ kalbėjosi su Adamu Lundqvistu – Švedijos gynybos universiteto dekano pavaduotoju, Švedijos karinio jūrų laivyno vadu.

– Ar galima Baltijos jūrą iš tikrųjų vadinti NATO „ežeru“, kaip kad tapo priimta po Suomijos ir Švedijos sprendimo prisijungti prie NATO?

– Šiuo metu kartu su savo kolega iš Vokietijos rašau straipsnį šia tema. Ir siūlau tokio termino nevartoti. NATO „ežeru“ drįsčiau vadinti nebent Botnijos įlanką. Dominuojanti padėtis likusiuose Baltijos vandenyse nėra tokia aiški.

Rusija ir toliau išsaugo dideles galimybes daryti įtaką įvykiams Baltijos jūros regione. Tik mūsų pozicija iš daugumos pusių jau dominuojanti, tai tiesa.