aA
Švedijoje sekmadienį vyks rinkimai, ir apklausos rodo, kad po susidarys „pakibęs“ parlamentas, nes nei premjero Stefano Lofveno kairiojo sparno blokas, nei opozicijoje esantys centro dešinieji tikriausiai negaus daugumos, o kraštutiniai dešinieji sustiprins savo pozicijas.
© Shutterstock

„Sunku išskirti labiausiai tikėtiną (vyriausybės) scenarijų“ po rinkimų, naujienų agentūrai AFP sakė Geteborgo universiteto politologas Ulfas Bjereldas.

„Vietoje to reikia ieškoti mažiausiai tikėtinų scenarijų“, – sakė jis.

Tačiau vienas dalykas atrodo neabejotinas: Švedijos laukia netikrumo periodas, kai silpna mažumos vyriausybė kurstys nuogąstavimus dėl naujų rinkimų, ekonomistams prognozuojant smukimą per ateinančią ketverių metų kadenciją.

Švedijoje po rinkimų kadenciją baigiantis parlamento pirmininkas tradiciškai tariasi su partijų lyderiais dėl kandidato į premjerus, kuriam pavedama formuoti vyriausybę.

Parlamentas balsuoja dėl pirmininko pasirinkto kandidato ir gali keturis kartus atmesti jo pasiūlymą. Jei taip nutinka, turi būti šaukiami nauji rinkimai.

Pirmalaikių rinkimų Švedijoje nebuvo nuo 1958 metų.

Status quo

Labiausiai tikėtinu scenarijumi po rinkimų politikos stebėtojai laiko naują S. Lofveno mažumos vyriausybę, nors ir dar silpnesnę nei dabar.

Kadenciją baigiantis „raudonųjų ir žaliųjų“ blokas, kurį sudaro valdantieji socialdemokratai ir žalieji, neformaliai parlamente remiant buvusiai komunistinei Kairės partijai, pagal populiarumą pirmauja ir lenkia centro dešinės Aljansą.

Jei S. Lofvenas liks valdžioje su dar silpnesne mažuma, jis tikriausiai bandys siekti dviejų Aljanso narių – Centro partijos ir liberalų – paramos priimant įstatymus ir ieškant bendro pagrindo tokiais klausimais kaip imigracija, integracija ir lyčių lygybė.

Tačiau kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija žadėjo nuversti kairiojo sparno mažumos vyriausybę, pavyzdžiui, per balsavimą dėl biudžeto projekto šį rudenį.

Valdžią perima opozicija

Konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas ketina nušalinti S. Lofveną.

Nepaisydamos kai kurių ideologinių nesutarimų, pirmiausia dėl imigracijos, keturios centro dešinės Aljanso partijos, kurios valdė nuo 2006 iki 2014 metų – Nuosaikiųjų partija, Centro partija, Liberalų partija ir Krikščionių demokratų partija – susitarė formuoti koalicinę vyriausybę.

Tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti: Aljansui reikės kraštutinių dešiniųjų paramos priimant įstatymus, o kraštutiniai dešinieji mainais į paramą teiks savo reikalavimus.

Jie arba prašys politikos nuolaidų, kurių galimybę minimos keturios partijos iki šiol atmesdavo, arba svarbių postų įstatymo projektus rengiančiuose parlamento komitetuose.

Šio scenarijaus atveju neaiškus krikščionių demokratų rezultatas.

Visuomenės apklausos ilgą laiką rodė, kad ši partija gaus mažiau nei 4 proc. balsų, būtinų norint patekti į parlamentą, tačiau kampanijos pabaigoje stiprėja įsitikinimas, kad krikščionys demokratai peržengs šį slenkstį.

Blokų ardymas

Jei minėti du scenarijai nevirs realybe, socialdemokratai galėtų nuspręsti prie derybų stalo pakviesti liberalus ir Centro partiją.

Nors S. Lofvenas tvirtino, kad nori toliau valdyti su žaliaisiais, jis neatmetė tokios galimybės. Tačiau tokiu atveju reiktų įveikti didelius nesutarimus, ypač dėl biudžeto.

Toks bendradarbiavimas reikštų centro dešinės Aljanso pabaigą.

Kraštutiniai dešinieji?

Daugelyje šalių pastaraisiais metais nusiritus populizmo bangai, kai kurie politikos analitikai užsimena, kad per apklausas galbūt nepakankamai buvo įvertinta parama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijai (SD).

Šie analitikai neatmeta galimybės, kad SD gali tapti didžiausia partija.

Tačiau SD būtų izoliuota ir negalėtų formuoti vyriausybės ar daugumos parlamente.

Šios partijos lyderis Jimmie Akessonas ir pats tokiu scenarijumi netiki ir labiau tikisi bendradarbiavimo su Nuosaikiųjų partija.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

(Ne)Grįžtu. Į Airiją išvyko jau sulaukusi 50-ies: geriau nei čia savo pensijos net neįsivaizduoju į šalį plūsta vyresni lietuviai (33)

„Gerai, išgersime kavos“, – pasigirsta žodžiai už nugaros Monaghano, miestelio Airijoje,...

Vyriausybė galutinai apsisprendė, kaip kovos su kainomis: „vaučeriais“ naudosis ne visi papildyta 15.05 val.  (317)

Vyriausybės pasitarime pristatytos paruoštos ministerijų priemonės, kaip kovoti su augančiomis...

Fausta Marija Leščiauskaitė. O jeigu nedaužė, bet santykiai nebuvo laimingi? (38)

„Mes gimėme laikais, kai sulūžusius daiktus buvo įprasta taisyti, o ne išmesti“ – tokios ir...

Kokios pensijos galime tikėtis: ką daryti, kad netektų skursti? (2)

Savaitgalis Druskininkų sanatorijoje, atostogos saulėtoje Ispanijoje, popietės su anūkais vandens...

Neeilinis smurtas prestižinėje Kauno gimnazijoje: apsiginklavęs mokinys daužė paauglį papildyta policijos pranešimu (128)

DELFI pasiekė informacija, kad vienoje prestižinėje Kauno gimnazijoje mokinys kastetu daužė kitą...

Taiso neblaivių vairuotojų pamėgtą įstatymų spragą – pernai ja pasinaudojo ne vienas (19)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė įstatymo pataisų paketui,...

Ministrė Petrauskienė už uždarų durų sėdo prie derybų stalo su profesinėmis sąjungomis (32)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sukvietė profesinių sąjungų vadovus į...

Įsileidus Kremlių – tragedija: neįsivaizdavome, kad žmonės bus žudomi vidury baltos dienos (409)

Lygiai prieš penkerius metus prasidėjo Ukrainos Orumo revoliucija – Maidanas . „Tai buvo...

Ruoškitės – prekybos centrai paskelbė išpardavimų savaitgalį: stilistė patarė, ką pirkti ir į ką nė nežiūrėti (43)

Juodasis penktadienis – ta diena metuose, kai visi šiek tiek išsikrausto iš proto. Arba ne. Bet...