Kremliaus invazija ne tik paskatino ilgą laiką neprisijungimo politiką vykdžiusias valstybes Švediją ir Suomiją stoti į NATO, – dabar ir „Ukraina yra arčiau narystės NATO nei bet kada anksčiau“, sakė J. Stoltenbergas.
Jo komentarai, išsakyti stovint greta Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono, nuskambėjo prieš pat Švedijos vėliavos pakėlimą prie NATO būstinės Briuselyje per ceremoniją, kuria pažymėtas Švedijos įstojimas į Vakarų gynybos aljansą. Į NATO įstojus Švedijai, jo narių skaičius išaugo iki 32.
„Kai prieš dvejus metus prezidentas V. Putinas pradėjo plataus masto invaziją, jis norėjo mažiau NATO ir daugiau kontrolės savo kaimynių atžvilgiu. Jis siekė sunaikinti Ukrainą kaip suverenią valstybę, bet jam nepavyko“, – kalbėjo sakė J. Stoltenbergas.
„Dabar NATO didesnis ir stipresnis“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas pridūrė „nesitikėjęs“, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie aljanso jam einant generalinio sekretoriaus pareigas.
„Žinoma, tai visiškai pasikeitė prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, ir nuo tada viskas iš tikrųjų labai greitai rutuliojosi“.
Suomija prisijungė prie NATO praėjusiais metais, netrukus po to, kai pateikė paraišką.
Švedijos įstojimas užtruko ilgiau, nes NATO narės Turkija ir Vengrija stabdė šį procesą. Vis dėlto sausio mėnesį Ankara ir praėjusią savaitę Budapeštas pagaliau oficialiai ratifikavo šios šalies paraišką.
U. Kristerssono teigimu, Švedija dabar „dalysis našta, atsakomybe – ir rizikomis – su savo sąjungininkėmis“.
„Saugumo situacija mūsų regione dar niekada nebuvo tokia rimta nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Rusija artimiausioje ateityje ir toliau išliks grėsme euroatlantiniam saugumui“, – sakė jis.
Rusams V. Putinas savo 2022 m. invaziją į Ukrainą įvardija kaip gynybinę „specialiąją karinę operaciją“ prieš besiplečiantį NATO aljansą.
JAV vadovaujamo aljanso narės teikia karinę ir finansinę paramą Kyjivui. Tačiau tempas lėtėja, nes Jungtinių Valstijų politinė valia trūkinėja, o Europai sunkiai sekasi patenkinti Ukrainos amunicijos poreikius.
J. Stoltenbergas sakė, kad Ukrainai suderėta taika yra įmanoma, – bet tik tuo atveju, jei V. Putinas atitrauks savo pajėgas.
„Prezidentas V. Putinas pradėjo šį karą ir galėtų jį užbaigti jau šiandien. Tačiau Ukraina neturi tokio pasirinkimo. Pasidavimas nėra taika“, – pabrėžė NATO vadovas.
„Turime toliau stiprinti Ukrainą ir parodyti prezidentui Putinui, kad jis negaus to, ko nori mūšio lauke, ir kad jis privalo sėsti prie derybų stalo ir derėtis dėl sprendimo.“
Kalbėdamas apie Ukrainą ar kitas šalis, siekiančias prisijungti prie aljanso, J. Stoltenbergas sakė, kad „NATO durys yra atviros“.
„Ne Rusijai spręsti, kokį kelią nori pasirinkti skirtingos Europos šalys“, – sakė jis.
