Kalbėdamas iš savo partijos prieglobsčio Bomersvike, socialdemokratų lyderis pareiškė, kad „koronavirusas parodė, jog gerovės valstybė, kuria mes taip didžiuojamės, turi aiškių trūkumų, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą.“
Krizė „primena, kad pandemijos paveikta visuomenė toli gražu nėra tobula visuomenė, todėl mes jau nebegrįšime prie to, kaip viskas buvo anksčiau“, sakė jis.
S. Lofvenas savo kalboje priešinosi raginimams finansuoti neatidėliotinas šalies priemones, taip apkarpant gerovės valstybės sparnus.
„Mums svarbiausia gerovė, ir mes privalome užtikrinti geriausią pasaulyje pagyvenusių žmonių priežiūrą“, – sakė jis, žadėdamas sukurti naujų darbo vietų ir investuoti į infrastruktūrą.
Tokios pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Švedija ir socialdemokratų partija susiduria su nelengvais iššūkiais; parama šiai partijai per vasarą akivaizdžiai sumažėjo, ir kaip rodo naujausios apklausos, partijos reitingai nukrito iki 27,8 proc., žemiausio lygio nuo šių metų kovo.
Šioje Šiaurės Europos šalyje pirmojoje rugpjūčio pusėje COVID-19 atvejų vėl smarkiai šoktelėjo, liepą fiksavus spartų jų mažėjimą. Tačiau šalis nusprendė vengti griežtesnių karantinų ar net naudoti veido kaukes.
„Tas infekcijų šuolis, kurį matėme rugpjūčio pradžioje, labiausiai paveikė 20-40 metų amžiaus grupės asmenis, kurie nelabai laikosi rekomendacijų“, – interviu Švedijos laikraščiui „Expressen“ kalbėjo valstybės epidemiologas Andersas Tegnellis.
Tačiau A. Tegnellis nėra per daug linkęs skambinti pavojaus varpais dėl naujojo infekcijų šuolio, per kurį šalies užkrečiamumo rodiklis R (atspindintis asmenų, kuriuos infekuoja kiekvienas naujas susirgęs žmogus, skaičių) rugpjūtį, palyginti su liepa, pakilo nuo 0,5 iki daugiau nei 1,2.
„Nėra tiesioginio pagrindo nerimauti, jau vien dėl to, kad toks šuolis nepaveikė dideliu mastu nei sveikatos apsaugos sistemos, nei vyresnio žmonių priežiūros“, – sakė Švedijos mokslininkas.
