Jo patarimas Švedijoje neįvesti karantino sutapo su vienu didžiausių pasaulyje mirštamumu nuo „Covid-19“. Tačiau pats A. Tegnellis tvirtina, kad Švedijos strategija vis dar nėra teisingai suprantama.
Per praėjusią savaitę epidemiologas ne sykį papuolė į antraštes, kritikuodamas Pasaulio sveikatos organizaciją ir vadindamas „beprotėmis“ tas šalis, kurios pasirinko griežtą karantiną.
Visą tą laiką A. Tegnellis tvirtino, kad pasaulis tėra pačioje pradinėje ilgos, neaiškios kovos su „Covid-19“ stadijoje. Todėl Švedijos strategija – laikyti didžiąją visuomenės dalį atvirą, bet mokyti žmones paisyti atsiribojimo nurodymų – yra vienintelis realus būdas ilgainiui susidoroti su koronavirusu, teigė jis.
„Laukiu rimtesnio mūsų darbų įvertinimo, nei buvo atliktas iki šiol, – kalbėjo A. Tegnellis Švedijos radijo paskelbtoje tinklalaidėje. – Neįmanoma nuspėti, kuo visa tai pasibaigs.“
Reabilitavimas
Penktadienį A. Tegnellis iškovojo viešą pergalę prieš PSO – negailestingai sukritikavęs organizaciją už tai, kad ši padarė „absoliučią klaidą“. Iš pradžių PSO įtraukė Švediją į 11 šalių grupę, kurioje, organizacijos teigimu, „pagreitintas perdavimas paskatino labai reikšmingą viruso atsigavimą, kuris, jei būtų paliktas be priežiūros, privestų sveikatos priežiūros sistemą prie kolapso“.
Tačiau paskui PSO savo vertinimą pakeitė ir pareiškė, kad infekcijų lygis Švedijoje iš tikrųjų yra „stabilus“. Išaugęs atvejų skaičius siejamas su padidėjusiu testavimu.
Bostono Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos docentas Williamas Hanage’as teigia, kad „Švedijos politika neįprasta tuo, kad, siekdama užkirsti kelią viruso plitimui, ji ėmėsi kur kas švelnesnio požiūrio, tačiau įdomu tai, kad tas priemones ji įgyvendino labai ankstyvoje pandemijos stadijoje, kol virusas dar nebuvo išplitęs bendruomenėje“.
„Švedijos požiūris gali pasirodyti esąs labiau tvarus, nei kitų šalių, – svarsto W. Hanage’as. – Reikia pažymėti, kad karantinas yra atsakas į gresiantį sveikatos priežiūros institucijų antplūdį, o jo tikslas – kuo greičiau nutraukti kuo daugiau perdavimo grandinių. Galutinis įvertinimas bus įmanomas tik po pandemijos.“
Visgi švediškas požiūris turi savo kainą, o mirčių skaičius 100 000 gyventojų čia penkis kartus didesnis nei kaimyninėje Danijoje, kaip liudija Johnso Hopkinso universiteto duomenys. Kovo viduryje įvestas griežtas danų karantinas buvo atšauktas po to, kai virusas šalyje buvo, kaip tikimasi, suvaldytas.
Švedijoje „stačiai neaišku, kaip apsaugoti pažeidžiamiausius žmones, – teigia W. Hanage’as. – Kai pasireiškia labai didelis protrūkis vienoje amžiaus grupėje, tampa sunkiau apsaugoti ir kitas“. Būtent tokia situacija susiklostė Švedijos slaugos namuose, kur šiurpiai didelis mirčių skaičius paskatino bent vieną kriminalinį tyrimą.
Šalutiniai poveikiai
Labiausiai A. Tegnellį neramina tai, kad griežtas karantinas gali laikinai sulaikyti virusą, bet galiausiai jis vis tiek sugrįš. Jis taip pat tvirtina, kad karantinas turi savo kainą, kurios buvo galima išvengti.
„Kaip visi vaistai turi šalutinį poveikį, taip ir kovos su pandemija priemonės turi neigiamą poveikį, – sakė jis. – Tokioje institucijoje kaip mūsų, kuri dirba su įvairiomis visuomenės sveikatos problemomis, atsižvelgti į šiuos aspektus yra natūralu“.
Jis paminėjo prievartą šeimoje, vienatvę ir masinį nedarbą.
Penktadienį elektroniniu paštu atsiųstame komentare PSO pareiškė, kad „Švedijoje pastebima keletas labai teigiamų tendencijų, visų pirma, nuolat mažėjantis naujų sunkių atvejų skaičius, nuo balandžio palaipsniui mažėjantis pacientų, paguldytų į intensyvios priežiūros palatą, skaičius, mažėjantis naujų „Covid-19“ mirčių skaičius.“
„Švedija į atsaką įtraukė bendruomenę ir sugebėjo išlaikyti perdavimą tokiame lygyje, kokį gali suvaldyti Švedijos sveikatos priežiūros sistema“, – pažymėjo organizacija.
Nežinomieji
Galiausiai dar per anksti žinoti, kuris modelis pasirodys išmintingesnis dabartinės pandemijos akivaizdoje.
„Švedijos požiūris buvo klaidingai interpretuojamas kaip nieko nedarymas. Taip nėra, – teigia W. Hanage’as. – Grįžtant į pradinį tašką, kai buvo nuspręsta, kad protrūkis neišvengiamas, kyla klausimas, kaip jį sušvelninti ir išgelbėti sveikatos priežiūros sistemą. Kuo anksčiau protrūkio metu imsitės veiksmų sulėtinti jo plitimą, tuo mažiau intensyvus turi būti šis veiksmas – iš pradžių.“
„Šiuo požiūriu Švedijos strategija buvo išmintingesnė nei tų šalių, kurios skatino viruso perdavimą tol, kol karantinas tapo neišvengiamas, – pažymi W. Hanageas. – Tačiau tai turėjo aukštą kainą dėl pažeidžiamiausių grupių mirštamumo... Strategija taip pat turi būti lanksti ir jautri; jei kyla nauja banga, reikia mokėti ją aptikti ir žinoti, ką daryti, kad jos būtų išvengta.“
„Kalbant apie bendrą rezultatą – laikas parodys“, – apibendrino W. Hanage’as.
