Pasak tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ministro Johano Forsellio, šios lėšos, kurios bus išmokėtos 2023–2027 m., yra naujos, specialiai Ukrainai sukurtos paramos strategijos dalis. „Tai yra didžiausia ir ambicingiausia dvišalė Švedijos kada nors sukurta strategija“, – spaudos konferencijoje tvirtino J. Forsellis ir pridūrė, kad dar bus „papildomų tikslinių investicijų“.
Pasak ministro, pagal naująją strategiją bus siekiama ne tik atstatyti Ukrainą, o ir sudaryti sąlygas reformoms, kurios galėtų nutiesti kelią šios šalies narystei Europos Sąjungoje (ES). „Ilgainiui Kyjive norime matyti ne vieną, o dvi geltonos ir mėlynos spalvų vėliavas – Ukrainos ir Europos“, – nurodė J. Forsellis.
Kaip teigiama, naujos paramos lėšos, be kita ko, padės sustiprinti Ukrainos infrastruktūrą ir institucijas, įskaitant sveikatos apsaugos. Finansavimu taip pat bus plečiama Ukrainos prieiga prie švaresnės energijos ir perėjimas prie žalesnių technologijų. Negana to, bus dedamos pastangos, kad Ukrainos ekonomikoje būtų labiau užtikrinama laisvoji prekyba, o verslininkai turėtų daugiau laisvių. Dar numatoma siekti didesnio skaidrumo ir kovos su korupcija bei saugumo ir žmogaus teisių apsaugos stiprinimo.
Nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Švedija jau yra skyrusi užpultai šaliai 4,7 mlrd. kronų vertės civilinės ir humanitarinės paramos ir 17 mlrd. kronų vertės karinės pagalbos.
