Civilinės gynybos ministras Carlas Oskaras Bohlinas sakė, kad praėjusį mėnesį į NATO įstojusi Švedija panaudos lėšas, kad sustiprintų gelbėjimo tarnybų gebėjimą veikti konflikto metu, kibernetinį saugumą ir padėtų sveikatos priežiūros sistemai kaupti vaistų atsargas. Pinigai taip pat bus skirti atkurti slėptuvės nuo bombų, geriamojo vandens tiekimą ir transporto infrastruktūrą.

Ministras žurnalistams sakė, kad „saugumas šalyje ilgą laiką prastėjo“. Sausį C. O. Bohlinas sukėlė šoką, per gynybos konferenciją pareiškęs, kad „Švedijoje gali kilti karas“. Netrukus Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Micaelis Bydenas pareiškė, kad švedai turi „morališkai rengtis karui“.

Po šaltojo karo Švedija labai sumažino išlaidas gynybai, tačiau po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pakeitė kryptį. 2022 m. kovą, Rusijai užpuolus Ukrainą, Stokholmas paskelbė vėl didinsiantis išlaidas gynybai ir sieksiantis „kuo greičiau“ skirti jai du procentus bendrojo vidaus produkto. Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė pareiškė, kad 2024 m. viršys šį tikslą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją