Nuo to laiko, kai 2014 m. po Krymo okupacijos buvo įvestos sankcijos, Rusijos korporacijos neteko beveik 83 mlrd. eurų. Ši suma atitinka maždaug 4,2 proc. tuometinės šalies ekonomikos, pabrėžia Danielis Ahnas, vyriausiasis „BNP Paribas“ JAV ekonomistas ir buvęs vyriausiojo JAV Valstybės departamento ekonomisto pavaduotojas.
Jo teigimu, V. Putino bandymai apsaugoti kai kurias kompanijas nuo sankcijų pasitelkiant mokesčių lengvatas, valstybines sutartis ir kitus būdus padidino bendrą sankcijų poveikį ekonomikai – jis pasiekė 8 proc. Šis skaičius didesnis, nei nurodoma kituose tyrimuose.
„Suprantama, į 8 proc. numoti ranka negalima. Tai didžiulis skaičius“, – gruodžio 7 d. vykusioje virtualioje ekspertų grupės „Kennan Institute“ organizuotoje konferencijoje kalbėjo D. Ahnas.
K. Ahnas drauge su Vašingtone esančio Džordžtauno universiteto profesoriumi ir buvusiu vyriausiuoju Valstybės departamento ekonomistu Rodney Ludema parengė tyrimą apie sankcijas. Šis tyrimas praėjusį mėnesį buvo paskelbtas „European Economic Review“.
Kaip primena rferl.org, Vakarų sankcijos Kremliui pastaraisiais metais buvo intensyviai aptarinėjamos. Yra tvirtinančių, kad jos neturėjo didelio poveikio Rusijos ekonomikai ar V. Putino elgesiui. Jie atkreipia dėmesį į nesiliaujančius Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje. Kiti tikina, jog sankcijos suvaržė V. Putiną ir neleido jam imtis dar agresyvesnių veiksmų tarptautiniu mastu, taip pat susilpnino Rusijos gyventojų paramą jam.
Buvo šiokių tokių vilčių, kad sankcijos galėtų įkalti pleištą tarp V. Putino ir magnatų, kurių turtas nukentėjo nuo sankcijų. Pasak D. Ahno, nutiko atvirkščiai.
V. Putinas panaudojo valstybės išteklius tam, kad atremtų tam tikrų kompanijų, ypač veikiančių gynybos ir technologijų srityje, patirtą poveikį. Tokiu būdu magnatai tapo dar labiau priklausomi nuo prezidento.
„Nuspręsdamas, ką reikia ir nereikia saugoti, Rusijos režimas sustiprino ir įtvirtino savo įtaką svarbiausiems ekonomikos sektoriams“, – aiškino ekspertas.
Virtualioje konferencijoje D. Ahnas sakė, kad jo tyrimas apie sankcijų poveikį skiriasi nuo kitų tyrimų šia tema, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo atlikto tyrimo, nes jis ir R. Ludema orientavosi į poveikį korporacijoms ir mikroekonomikai, o ne makroekonomikai.
Ekonomistas teigė, kad tos Rusijos kompanijos, kurių prekių gamyba ar paslaugų teikimas priklauso nuo Vakarų importo, buvo žymiai smarkiau paveiktos sankcijų nei į Vakarus eksportuojančios kompanijos.
„Užkirsdami kelią Vakarų finansinėms, teisinėms, technologinėms ir kitokio pobūdžio paslaugoms, kurių pridėtinė vertė gali būti santykinai nedidelė, tačiau kurios yra tiesiog būtinos kompanijų veiklai, mes padarėme didžiulį poveikį Rusijos ekonomikai“, – neabejoja D. Ahnas.
Tačiau, kaip pastebi ekonomistas, Rusija ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų savo ekonomiką nuo žalos, įskaitant ir Vakarų finansinę sistemą, todėl sankcijų grąža ateityje vis mažės.
D. Ahnas teigė buvęs nustebintas, kai sužinojo, kad Jungtinių Valstijų sankcijos turėjo didesnį poveikį nei Europos taikytos sankcijos, nors Rusijos ekonomika yra gerokai labiau priklausoma nuo Europos.
Ekonomistas tokį rezultatą aiškina tuo, kad Jungtinių Valstijų institucijos sankcijų režimą taiko griežčiau. Tai apima ir baudas sankcijų netaikančioms įmonėms. D. Ahnas taip pat sakė, jog Europos sankcijos yra labiau nukreiptos į politinius veikėjus, o ne į verslininkus.
Netiesioginė žala Jungtinių Valstijų kompanijoms
Prekybinės organizacijos Jungtinių Valstijų ir Rusijos verslo tarybos vykdančioji viceprezidentė ir pagrindinė vykdančioji pareigūnė Randi Levinas virtualioje konferencijoje kalbėjo apie tai, kad Vakarų sankcijos pakenkė ir Jungtinių Valstijų kompanijoms, pavyzdžiui, kreditinių kortelių įmonėms.
Ekspertės teigimu, Kongresas turėjo sankcijų pasekmes įvertinti „360 laipsnių kampu“, mat Jungtinių Valstijų kompanijos šio proceso metu „patyrė smūgį“.
Ji kalbėjo, kad 2017-aisiais Kongresas įstatymą dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas (CAATSA) priėmė labai greitai, nesuteikdamas Jungtinių Valstijų kompanijoms galimybės prisidėti. Šiuo metu Kongresas svarsto keletą teisės aktų dėl sankcijų Rusijai.
„Mūsų politikos formuotojai, įskaitant dirbančius Kongrese, privalo apsvarstyti pakreipti sankcijas taip, kad šios atsižvelgtų į poveikį Jungtinių Valstijų kompanijoms, nacionalinius ekonominius interesus ir Jungtinių Valstijų konkurencingumą pasaulyje“, – sakė R. Levinas.
Pasak jos, Jungtinių Valstijų kompanijos gali nusileisti Rusijoje veikiančioms Kinijos kompanijoms.
R. Levinas sakė, kad Jungtinių Valstijų sankcijų politikos plėtra gali iš Kongreso sugrįžti į Baltuosius rūmus, kai sausį valstybės vairą perims išrinktasis prezidentas Joe Bidenas.
Nors yra spėjančių, kad J. Bidenas Rusijai gali taikyti platesnį sankcijų spektrą, R. Levinas tvirtina, jog daugelis dalykų priklausys „nuo Rusijos ir jos veiksmų“.