Praėjusio penktadienio vakarą mokytojas Saimoni Nainoca su draugu atlaikė smarkius ciklono nešamus vėjus, kurių greitis buvo didesnis nei 300 km per valandą, pasislėpę jo namuose, nors apie vidurnaktį vėjas nuplėšė namo stogą.
Salos oro uostui vėl atidaryti prireikė keturių dienų, tačiau elektros tiekimas ir komunikacijos antradienį vis dar buvo sutrikę.
„Niekada negalvojome, kad audra gali būti tokia stipri. Užgriuvo riaumojantis ir viską griaunantis ciklonas“, – sakė 70-metis S.Nainoca, sėdėdamas apgriautos parduotuvės paunksmėje prie vandens esančiame Tanos rajone.
„Stogas tarškėjo kaip automatinis šautuvas. Buvo kaip kovos lauke“, – pasakojo jis.
Išlaukęs audringą naktį ir ryte pagaliau išėjęs į lauką, vyras sakė negalėjęs patikėti audros padaryta žala.
Penktos kategorijos ciklonas rovė ir laužė storus medžius, nuo namų plėšė skardos plokščių stogus lyg atidarinėtų konservų skardines, su žeme lygino tradicinius iš nendrių statytus namus kaimo vietovėse.
Daugelis pastatų 29 tūkst. gyventojų turinčiame maždaug už 200 km į pietus nuo sostinės Port Vilos esančiame mieste buvo labai nuniokoti, tačiau didieji statiniai atsilaikė.
Jungtinių Tautų duomenimis, visoje Ramiojo vandenyno salų valstybėje per cikloną žuvo 11 žmonių, tačiau žuvusiųjų skaičius dar gali išaugti.
Tanoje audra nusinešė 5 žmonių gyvybes, tarp jų dviejų moterų, kurios žuvo ant jų užvirtus bažnyčios, kurioje slėpėsi, sienai. Gelbėjimo agentūros baiminasi, kad oficialus žuvusiųjų skaičius gali labai išaugti, surinkus informaciją iš visų ryšį su pasauliu po truputį atkuriančių vietovių.
„Dabar mums labiausiai reikia vandens ir pastogės, – sakė Tanos* „Tafea“ kolegijos mokytojas. – Maistas parduotuvėse baigsis per savaitę. Mums reikia tarptautinės paramos ir mums reikia atkurti komunikacijas“.
Loukatai* pradinėje mokykloje, esančioje tarp oro uosto ir miesto, antradienį glaudėsi maždaug 50 žmonių, negalinčių sugrįžti į savo suniokotus namus.
„Vaikus turėsime mokyti po medžiais, kol šie žmonės galės sugrįžti namo, o tai gali užtrukti mėnesį ar du“, – sakė mokyklos vadovė Mary Korisa.
Nepaisydami audros padarytų nuostolių vietos vaikai krykštaudami žaidė suniokotuose miškuose, apsiginklavę laidynėmis ir mačetėmis.
Tarptautinė pagalba – maistas, vanduo, statybinės medžiagos, jau keliauja į Port Vilą, o artimiausiomis dienomis turėtų pasiekti ir Taną, sakė pagalbos tarnybų darbuotojai.
Netrukus iš sostinės pradės kilti sraigtasparniai, siunčiami į atokias bendruomenes, su kuriomis po audros nepavyko užmegzti ryšio.
„Esame už daugelio mylių nuo bet ko, nutrūko ryšys. Žmonėms prireiks visko, nuo pastogės iki apklotų ir virtuvinių indų“, – sakė organizacijos „USAid“ patarėjas Danielis Dieckhausas.
Pasak S.Nainocos, nors audra buvo labai smarki, išankstinis vyriausybės perspėjimas padėjo išsigelbėti daugeliui žmonių.
„Manau, mums visai pasisekė, žmonės iš anksto žinojo, kur bėgs ir kur prisiglaus, jeigu vėjas nuneš jų namus“, – sakė jis.