Dvi Šiaurės šalys pakeitė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką, gegužę pateikdamos paraiškas dėl narystės NATO, jas į tai pastūmėjo Rusijai įsiveržimas į Ukrainą. Tačiau bet kokiam susitarimui dėl narystės NATO turi pritarti visos 30 Aljanso narių, o Turkija kaišioja pagalius į ratus ir blokuoja jų prašymus.
„Manau, kad šiame etape labai svarbu eiti į priekį. Jei neišspręsime šių klausimų iki Madrido susitikimo, kyla pavojus, kad padėtis taps įšaldyta“, – per vizitą Švedijoje sakė premjerė Sanna Marin, turėdama omenyje artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride, turintį prasidėti birželio 28 dieną.
Ankara kaltina Šiaurės šalių kaimynes suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės laiko „teroristine“ grupuote.
S. Marin pabrėžė, kad šalys rimtai vertina Turkijos susirūpinimą ir nori į jį reaguoti, „o jei kils nesusipratimų, juos ištaisyti“. Kartu ji taip pat pažymėjo, kad Turkija anksčiau sakė, jog šalys bus laukiamos NATO, bet pateikus paraiškas narystei Ankara pakeitė plokštelę. „Manau, kad tai taip pat ir Turkijos atsakomybė mėginti rasti sprendimus šiame etape“, – sakė S. Marin per bendrą spaudos konferenciją su kolegomis iš Šiaurės šalių.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį, lankydamasis Švedijoje, sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba, kad „kuo greičiau“ išsklaidytų Turkijos susirūpinimą.
Anksčiau J. Stoltenbergas sakė, kad Švedija ir Suomija laukiamos NATO „išskėstomis rankomis“, ir tikimasi, jog Turkijos problema bus išspręsta iki artėjančio NATO viršūnių susitikimo. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Suomijoje jis užsiminė, kad ginčas gali užtrukti, tačiau „viršūnių susitikimas Madride nėra koks nors galutinis terminas“.
