Išsiaiškinusi, kuri stotelė, dar labiau nustebau – dažnai pro ten einu, bet niekada nemačiau pririšto berniuko, rašo Mallika Kapur straipsnyje CNN. Nejaugi nė karto nepastebėjau, eidama pro šalį?
Ne tik straipsnio autorė, bet ir tūkstančiai Mumbajaus gyventojų nematė cerebraliniu paralyžiumi sergančio Lakhano Kale ant šaligatvio.
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Indijoje 26,8 mln. žmonių turi negalią. Tai sudaro 2,2 proc. šalyje su 1,2 mlrd. gyventojų. Pasaulio banko duomenimis, negalią turinčių indų kur kas daugiau.
Daug gyventojų turinčioje skurdžioje šalyje žmonės su negalia, kaip Lakhanas, dažnai lieka užmarštyje. Čia išlikimas priklauso nuo pajėgumo dirbti.
Žurnalistė pasakoja berniuko gyvenimo istoriją.
Gyvenimas ant šaligatvio
Jis ne tik serga cerebraliniu paralyžiumi, jis dar ir kurčnebylys. „Jis gimė sveikas, iš tiesų buvo rubuilis kūdikis“, – pasakoja jo senelė iš tėvo pusės Sakubai. Jos teigimu, po kelių mėnesių Lakhanui pakilo aukšta temperatūra. „Vieną vakarą jis ėmė stipriai drebėti ir nuo to laiko viskas pasikeitė.“
Kabėdama apie anūką Sakubai apsipila ašaromis. Susitikome jos namuose – purvinoje pašiūrėje prie autobusų stotelės. Čia ji miega, pasitiesusi ant žemės sarį. Maisto, kai gali sau leisti, nusiperka iš gatvės pardavėjų.
Ji vienintelė rūpinasi Lakhanu. Berniuko tėvas mirė prieš ketverius metus, motina juos paliko, vyresnioji sesuo pabėgo. Jau ilgai ji su anūku gyvena, valgo ir miega gatvėje.
Moteriai 70 metų, tačiau ji vis dar pardavinėja žaisliukus ir pigius pakabučius Mumbajaus centre.
Moteris neturi kito pasirinkimo ir pririša berniuką prie stotelės. Jis kurčias, todėl neišgirs atvažiuojančio automobilio. „Jei išbėgs į gatvę, žus, – sako moteris. – Matote, virvė ilga“. Pastebiu daug virvių, pririštų prie kelių stulpų.
Lakhanas toks ne vienas
Mumbajuje daug tokių vaikų, kaip Lakhanas, sako socialinė darbuotoja Meena Mutha. Ji rūpinasi berniuku nuo gegužės pabaigos. Istorija iškilo į viešumą, kai vietos laikraštis išspausdino berniuko nuotrauką. Ją pamatė policininkas ir paprašė M. Muthos imtis priemonių.
„Kai jį pamačiau, supratau, kad jam reikia pagalbos. Jam reikia namų, – pasakoja M. Mutha. Kadangi senelei 70 metų, po penkerių ar 10 metų jis gali likti be globėjo.
Socialinei darbuotojai nepavyko rasti socialinės rūpybos įstaigos vaikams su negalia, tad ji nugabeno jį į valstybinį vaikų centrą Mumbajuje. Dabar Lakhanas gyvena ten, bet M. Mutha nepatenkinta, nes tai nėra vaikų su negalia įstaiga, be to, Mumbajuje apskritai trūksta globos įstaigų, kurios būtų pritaikytos vaikams su negalia.
Centro vadovas S. A. Jadhavas teigia, kad Lakhanu rūpinamasi, bet jis irgi ieško jam tinkamesnių namų. Anot jo, Mumbajuje yra tik vieni globos namai vaikams su negalia, jie perpildyti, todėl nepavyksta ten gauti vietos Lakhanui.
CNN kelis kartus bandė susisiekti su moterų ir vaikų reikalų ministre Varsha Gaikwad, bet nesėkmingai. Ministerija yra už kelių stotelių nuo tos, kurioje rado Lakhaną.
Skurdas ir negalia – pavojingas derinys, sako Pagalbos žmonėms su negalia organizacijos darbuotojas Shabnamas Rangwala.
Pajėgūs pasirūpinti vaikais ar artimaisiais su negalia jais rūpinasi, o skurstantys atsiduria gatvėje, kaip Lakhanas, be socialinės pagalbos, nematomi visuomenės.