„Pastaruosius 28 metus mėginau gyventi šioje Rusija vadinamoje šalyje. Tačiau širdyje vis dar gyvenu ten, Sovietų Sąjungoje“, – sako vyriškis.
Kaip rašo Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas (RFE/RL), šie žodžiai šalyje, kur du trečdaliai gyventojų atvirai prisipažįsta juntantys nostalgiją buvusiai imperijai, o juos taip jaustis dar labiau paskatina nerimas dėl ekonominės situacijos ir gerovės valstybės nebuvimo, gali skambėti banaliai
Tačiau K. Vijatkinas ne tik tiesiog ilgisi Sovietų Sąjungos: jis įnirtingai neigia Sovietų Sąjungos griūtį ir tvirtina paklūstantis tik jos įstatymams. O dabar nedidelis entuziastingas versliukas padėjo įteisinti jo nepasitenkinimą.
Sėdėdamas prie savo „Mercedes“ vairo Maskvos centre, jis pateikia naujutėlaitį Sovietų Sąjungos pasą. Jo išdavimo data – 2019-ųjų kovo 9-oji.
Pasas atrodo kaip tikras: su antspaudu, kuriame yra Sovietų Sąjungos emblema, nespalvota nuotrauka ir įspaustais ženklais, kuriuose pavaizduotas kūjis ir pjautuvas. K. Vijatkinas pasakoja, kad prie paso gavo raudonos ir baltos spalvų lipduką, kurį prisiklijavo ant priekinio savo automobilio stiklo. Ant lipduko užrašyta: „Esu SSRS pilietis“.
K. Vijatkinas priklauso paskiram ir pabirusiam, tačiau vis augančiam rusų tinklui: šie žmonės yra linkę į sąmokslo teorijas ir yra pasirengę pasitelkti ne visai teisėtus argumentus, kad išvengtų įstatymų ir mokesčių. Jie yra įsitikinę, kad valdžią užgrobė parsidavėliškos išorės jėgos ir nepripažįsta skaičių ir dokumentų sistemos, įtvirtinančios jų, kaip piliečių, tapatybę.
Šalies bankuose, policijos nuovadose ir teismo salėse save SSRS piliečiais vadinantys žmonės reikalauja savo teisės nepaklusti Rusijos Federacijos teisinei sistemai. Šios valstybės jie nei pripažįsta, nei bijo.
Internetas, daugumą gyventojų pasiekęs po Sovietų Sąjungos griūties, dabar padeda skleisti pagrindinę jų sąmokslo teoriją: neva dokumentas, skelbiantis Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (RSFSR), vienos iš Sovietų Sąjungos respublikų, gyvavimo pabaigą, kurį 1991-ųjų gruodžio 25-ąją pasirašė tuometinis prezidentas Borisas Jelcinas, yra neteisėtas.
Atkuriami sovietinės galios organai
K. Vijatkinas ilgą laiką savo šalyje jautėsi svetimas. Tačiau maždaug prieš pusmetį jis pasiekė lemtingą ribą ir ėmė naršyti internete ieškodamas pritarimo.
„Žvalgiausi informacijos ir panašiai mąstančių žmonių. Žinojau, kad daugiau tokioje šalyje gyventi nebegaliu“, – sakė K. Vijatkinas.
Tinklalapyje, kuris skelbiasi atstovaujantis Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijai, jis užpildė paraišką ir sumokėjo 3800 rublių (maždaug 52 eurus) – taip K. Vijatkinas gavo savo sovietinį pasą. Organizacija, besinaudojanti domenu Soviet.su, tačiau nepateikianti jokio adreso ar kitų detalių, išskyrus „Maskva, RSFSR“, RFE/RL elektroniniame laiške teigė nuo 2018-ųjų pradžios išdavusi daugiau nei 10 tūkstančių tokių pasų.
„YouTube“ K. Vijatkinas rado tūkstančius sąmokslo teorijas vystančių kanalų: kad Rusija yra lengvatinio apmokestinimo kompanija, registruota Delavere, kad prezidentas Vladimiras Putinas 2012-aisiais buvo nužudytas ir pakeistas dubleriu, kad Sovietų Sąjunga ir jos ministerijos yra atgaivinamos. Kai kurios iš šių sąmokslo teorijų pateikė K. Vijatkinui įtikinamų nelygybės, kurią jis matė Rusijoje, paaiškinimų.
Tačiau šie kanalai ne tik kursto ir taip plačiai paplitusią sovietmečio nostalgiją ir nusivylimą dabartimi, bet ir pasakoja apie būdus, kaip naujai iškepti „Sovietų Sąjungos piliečiai“ gali apeiti Rusijos įstatymus, atsidaryti banko sąskaitą ir išvengti mokesčių. Galima stebėti, kaip blogeriai puldinėja parlamento narius, skambina į ministerijas ir mėgina iškrėsti kokį nors piktą pokštą, susikuria banko sąskaitas su sovietinių pasų duomenimis ir tyčiojasi iš kelių policijos pareigūnų, sustabdžiusių juos už tai, kad važinėja su neteisėtais sovietiniais automobilio numeriais.
Kai kurie iš šių kanalų turi šimtus tūkstančių sekėjų. Populiariausias „YouTube“ kanalo „Pravoved TV“ („Teisininko TV“), tvirtinančio, kad pateikia „praktiškus patarimus SSRS piliečiams“, vaizdo įrašas pavadintas „Kaip legaliai išvengti paskolų mokėjimo“. Šis įrašas turi daugiau nei 2,8 milijono peržiūrų. Kaip teisiniai autoritetai cituojami Rusijos internetiniai žodynai ir „Wikipedia“.
Neoficialiame judėjimo manifeste, kurį cituoja minėtasis Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos puslapis ir kiti tinklalapiai, kuriuose prekiaujama suklastotais dokumentais, taip pat daugybė vaizdo įrašu internete, yra reikalavimas, kad visi „Sovietų Sąjungos piliečiai“, dirbantys „okupacinėms struktūroms“, sulauktų amnestijos ir nebūtų persekiojami, kai Sovietų Sąjunga bus atgaivinta. Visi, gimę buvusioje Sovietų Sąjungoje, šiandien tebelaikomi Sovietų Sąjungos piliečiais, remiantis 1978-ųjų sovietiniu pilietybės įstatymu. Piliečiais laikomi ir jų vaikai. Ši nuostata dėl piliečių apima visose 15 buvusių Sovietų Sąjungos respublikų gyvenančius žmones.
Taip pat plinta ir gidas, patariantis, kaip bendrauti su Rusijos pareigūnams.
„Susidūręs su okupacinės struktūros atstovu, SSRS pilietis privalo elgtis santūriai ir mandagiai, neprovokuoti jokių neteisėtų veiksmų“, – aiškinama Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos paskelbtame dokumente.
Aleksandras Uljanovas, 53-ejų blogeris iš Jaroslavlio, kurio pavardė kažkodėl sutampa su tikrąja Vladimiro Ilijičiaus Lenino pavarde, savo „YouTube“ vaizdo tinklaraštyje praktiškai išbando patarimus. Viename vaizdo įraše jis važinėjasi po miestą automobiliu su sovietiniais numeriais ir prie prietaisų skydelio prisitvirtinęs vaizdo kamerą. Sustabdytas policijos pareigūno A. Uljanovas tvirtina, kad šis neturi jokios įtakos „SSRS piliečiui“, kadangi Rusijos policija atstovauja šaliai, kuri teisiškai turėtų neegzistuoti.
Vaizdo įraše užfiksuotas pareigūno ir A. Uljanovo ir pareigūno pokalbis.
– Štai ir vėl, aš jau tą girdėjau.
– Kelintais metais jūs gimėte?
– 1985-aisiais.
– Kokioje šalyje?
– Sovietų Sąjungoje.
– Ar kas nors iš jūsų atėmė Sovietų Sąjungos pilietybę?
– Ką jūs bandote man pasakyti?
– Kad jūs esate ne Rusijos, o Sovietų Sąjungos pilietis. Žvelgiant iš teisinės pusės, jūs neturite teisės į mane kreiptis.
Tuomet A. Uljanovas pateikia savo pasą, vairuotojo pažymėjimą ir draudimo dokumentus. Visus juos išdavė ministerijos, tvirtinančios, kad atstovauja SSRS.
„Ar suprantate, kas vyksta? Atkuriami visi sovietinės galios organai“, – aiškina A. Uljanovas.
Galiausiai suglumęs pareigūnas leidžia A. Uljanovui važiuoti toliau.
Kas apmoka sąskaitas?
Tokie blogeriai kaip A. Uljanovas gali būti vieniši kovotojai, pasitelkę „YouTube“, kad mokytų žiūrovus teisinio sabotažo meno. Tačiau sovietmečio nostalgija jau seniai tapo verslo galimybe – kai kurie žmonės ėmė naudotis naujuoju teisiniu argumentu ir taip iš lengvatikių vilioja pinigus.
2018-ųjų sausį Sergejus Demkinas, buvęs prekeivis nafta iš Sankt Peterburgo, internete paskelbė dokumentą, tvirtinantį, kad naujos jo kuriamos profesinės sąjungos nariai turi teisę į nemokamas komunalines paslaugas.
Ši organizacija, vadinama „SSR sąjunga“, dabar turi savo biurą Sankt Peterburgo centre. Iš čia ji skleidžia Rusijos įstatymų atmetimą ir tvirtina suteikianti savo nariams teisinį pagrindą mokėti mokesčius ir apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. S. Demkinas sako: kadangi vyriausybė niekuomet neatmetė jo reikalavimų, jie yra teisiškai pagrįsti.
Tačiau privilegijos nėra nemokamos. S. Demkino klientai, daugiausia pensininkai, o vidutinė pensija šalyje yra maždaug 190 eurų, moka 14 eurų registracijos mokestį ir beveik trijų eurų narystės mokestį kiekvieną mėnesį.
Telefoniniame interviu RFE/RL S. Demkinas sakė, kad „SSR sąjunga“ turi 170 regioninių skyrių, tačiau atsisakė nurodyti narių skaičių.
„Nenoriu, jog Rusijos slaptosios tarnybos žinotų, kiek mūsų yra. Jie baiminasi bet kokio pobūdžio susivienijimų“, – teigė S. Demkinas.
Bet nepriklausomas Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka“ vasarį paskaičiavo, kad vien šiame mieste „SSR sąjunga“ vienija 10 tūkstančių narių.
S. Demkino klientai jo skleidžiamą žinutę vertina išties rimtai. Tūkstančiai žmonių visoje Rusijoje atsisako apmokėti sąskaitas, kai kurie siunčia laiškus energetikos bendrovėms, cituodami 2018-ųjų sausį S. Demkino paskelbtą dokumentą. Tačiau daugeliui jų tiesiog buvo nutrauktas elektros tiekimas.
Gruodį pagrindiniai energijos tiekėjai keliose Rusijos regionuose, įskaitant Amūro sritį ir Kamčiatkos regioną, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad „SSR sąjungos“ nariai ėmė siųsti kompanijoms laiškus pareikšdami atsisakantys apmokėti sąskaitas. Vienas tiekėjas paskelbė pranešimą, paaiškindamas, jog profesinės sąjungos nariai nebuvo atleisti nuo mokėjimo už komunalines paslaugas. Kompanija pažymėjo, kad gandus paskleidė „SSR sąjunga“.
Balandį valstybinė televizija rodė „SSR sąjungos“ narės iš Žemutinio Tagilo istoriją. Ji pastaruosius trejus metus neapmokėjo sąskaitų. Pasak butų savininkų bendrijos, moteris buvo skolinga daugiau nei 100 tūkstančių rublių (maždaug 1380 eurų), o elektra jai buvo atjungta 13 kartų. Kiekvieną kartą jai pavykdavo atnaujinti elektros tiekimą savarankiškai. Ant jos durų kalbėjo ženklas su užrašu: „Šis butas priklauso Sovietų Sąjungos jurisdikcijai. Rusijos Federacijos įstatymai čia neturi teisinės galios“.
Ilja Bachmutskis, Maskvoje dirbantis Tiekėjų ir energetikos paslaugų bendrovių asociacijos teisininkas, stebintis tokių grupių kaip „SSR sąjunga“ veiklą, jų reikalavimus apibūdino kaip visiškai nepagrįstus ir teigė, kad šie yra „paprasčiausiai raginimas pažeisti įstatymą“.
Pasak I. Bachmutskio, tokios neregistruotos grupės kaip „SSR sąjunga“ gali išvengti institucijų radaro, nes jos egzistuoja „teisiniame vakuume“ ir nepaklūsta įstatymams, reguliuojantiems komercines bendroves. Norint nutraukti „SSR sąjungos“ veiklą, būtų reikalingas atskiras teismo sprendimas.
„Rusijoje yra daug tokio pobūdžio grupių. Manau, institucijos tiesiog neranda būdų su jomis susitvarkyti“, – sakė I. Bachmutskis.
Grigorijus Judinas, Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos sociologas, teigia, kad Rusijoje pastaruoju metu vyksta pastebimas poslinkis „nuo nostalgijos, kurią žadina imperialistinė praeitis, prie nostalgijos, kurstomos socialinio teisingumo ir lygybės poreikio“.
I. Bachmutskis su tuo sutinka. Sovietų Sąjungoje nebuvo tokios sąvokos kaip privati nuosavybė, daugelis Sovietų Sąjungos piliečių mokėjo minimalius mokesčius ir gaudavo minimalias sąskaitas už komunalines paslaugas. I. Bachmutskio teigimu, šiandien daugelis norėtų grįžti į tuos laikus.
„Žemiau nei skurdo riba atsidūrusių žmonių skaičius auga. Suprantama, kad jie ima ieškoti moralinio pasiteisinimo, kad galėtų nemokėti už paslaugas, kuriomis naudojasi. O kai kurie bando pasinaudoti šiuo netinkamai suvokiamu socialinio teisingumo jausmu ir iš jo uždirbti“, – aiškina teisininkas.
Sausį valstybinis dujų koncernas „Gazprom“ atskleidė, kad visoje Rusijoje klientai kompanijai ir jos dukterinėms įmonėms skolingi daugiau nei 30,1 milijardo rublių (daugiau nei 416 milijonų eurų).