Lenkijos vadovo Bronislawo Komorowskio vienos dienos vizitas Lietuvoje buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos oficialiam minėjimui. Nusistovėjo graži diplomatinė tradicija, kad, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą Vasario 16–ąją, Vilniuje lankosi Lenkijos prezidentas, o minint Lenkijos nepriklausomybės dieną Lapkričio 11–ąją, į Varšuvą vyksta Lietuvos vadovas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje praėjusių metų lapkričio 11–ąją lenkiškai pasveikino lenkų tautą nepriklausomybės atgavimo sukakties proga.
Nors B.Komorowskio vizitas Vilniuje buvo simbolinis, per jį neišvengta ir politinių dviejų valstybių problemų šešėlio. O įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos neslūgsta jau keletą metų: Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma nuolat kelia lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašymo lenkiškais rašmenimis klausimą, nors Vilniaus vyriausiasis administracinis teismas ir Tarptautinis Teisingumo Teismas yra apgynę Lietuvos poziciją.
Konfliktą su lenkų tautine mažuma dar labiau paaštrino praėjusių metų liepą priimtas Švietimo įstatymas, numatantis dalies dalykų, tokių kaip Lietuvos istorija ir geografija, dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, taip pat – galimybę nuo 2013 metų pereiti prie bendro lietuvių kalbos valstybinio egzamino tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų mokyklose.
Šis įstatymas nepatiko tik lenkų tautinei mažumai, sukėlė jos masinius protestus prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią. Apčiuopiamų susitaikymo rezultatų nedavė ir Lietuvos pusės iniciatyva sudaryta dvišalė švietimo ekspertų darbo grupė.
Didėjančių nesutarimų fone praėjusių metų rugsėjį B.Komorowskis klaida pavadino tai, kad Lenkija du dešimtmečius nekėlė lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemos. Iš Lenkijos prezidento lūpų nuskambėjo ir „istorinė“ frazė, esą Lenkija be Lietuvos galėtų išgyventi, o Lietuva be Lenkijos – ne.
Nors Vasario 16–ąją viešėdamas Lietuvoje B.Komorowskis aštresnių politinių pareiškimų vengė, Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaida pristatė skirtingas šio vizito interpretacijas.
Lietuva: prezidentas kviečia lenkus būti gerais Lietuvos piliečiais
Lietuvos žiniasklaida pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad Lenkijos vadovas paragino Lietuvos lenkus būti gerais savo valstybės piliečiais.
Po praėjusių metų rudenį nuskambėjusios B.Komorowskio frazės, esą Lenkija turėjo anksčiau kelti savo tautinės mažumos Lietuvoje problemą, paraginimas Lietuvos lenkams būti gerais piliečiais atrodo kaip neabejotinas bandymas normalizuoti įsisiūbavusius tautinius nesutarimus ir kaip Lietuvos pusės palaikymas – buvimas gerais piliečiais visų pirma reiškia savo pilietybės šalies įstatymų gerbimą.
Dar vienas svarbus akcentas – per B.Komorowskio apsilankymą Šalčininkuose išsakyta pozicija, kad be švietimo lenkų kalba neliks ir lenkų tautinės mažumos ir kad Lenkija rėmė ir rems lenkų švietimą Lietuvoje.
Kalbėdamas apie švietimo lenkų kalba klausimą, B.Komorowskis turėjo galvoje tai, kad Lenkija rūpinasi ir rūpinsis savo diaspora užsienyje, užtikrins lenkiškosios kultūros puoselėjimą. O su Švietimo įstatymo nuostatomis tai neturi nieko bendra.
Be to, Lietuvos žiniasklaidoje nemažai dėmesio sulaukė ir per B.Komorowskio vizitą Šalčininkuose išsakyti vietos gyventojų skundai dėl to, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvos švietimo sistemoje esą yra diskriminuojama.
Lenkijos prezidentas taip pat buvo informuotas apie kovo 17–ąją planuojamą surengti lenkų tautinės mažumos protesto eiseną, protestuojant prieš minėtą Švietimo įstatymą. Žiniasklaida Lietuvoje pabrėžė nerimą keliantį agresyvų lenkų tautinės mažumos atstovų toną ir gausius jų skundus Lietuvos adresu.
Lenkija: prezidentas lenkams teikia pirmenybę prieš lietuvius
Tuo tarpu Lenkijos žiniasklaidoje pateikiama pagrindinė B.Komorowskio vizito Lietuvoje „ašis“ – faktas, kad Šalčininkuose prezidentas apsilankė dar prieš oficialią ceremoniją Vilniuje.
Vienas didžiausių Lenkijos laikraščių „Gazeta Wyborcza“ pabrėžia, kad B.Komorowskis į Šalčininkus išvyko „tiesiai iš oro uosto“. Skaitytojų dėmesys atkreipiamas į neva reikšmingas technines vizito detales.
Skelbiama, kad Lietuva neva iki galo nežinojo B.Komorowskio vizito maršruto, nors nuo pastarosios jis ir nebuvo slepiamas. Anot kito įtakingo Lenkijos leidinio „Rzeczpospolita“, B.Komorowskis, apsilankęs Šalčininkuose, suerzino ir nuliūdino lietuvius, nes šis apsilankymas nebuvo suderintas su Lietuva.
Tuo tarpu lietuviškoje žiniasklaidoje jokio susierzinimo ar nuliūdimo pėdsakų matyti nebuvo. Juo labiau kad susitikimas su tautinės mažumos atstovais – įprasta vizito užsienyje dalis.
Dar vienas lenkiškuose leidiniuose matomas akcentas – pabrėžiama „sunki“ lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėtis ir atkreipiamas dėmesys į neva diskriminacinį Švietimo įstatymą (pamirštant, kad analogiškas įstatymas galioja ir pačioje Lenkijoje).
Tuo tarpu apie prezidento B.Komorowskio kvietimą Lietuvos lenkams būti gerais savo šalies piliečiais Lenkijos žiniasklaida neužsimena.
Trūksta dialogo?
Šio simbolinio ir iš pirmo žvilgsnio „neprobleminiu“ atrodančio vizito nušvietimas skirtingomis spalvomis dviejų šalių žiniasklaidoje leidžia daryti kai kurias įžvalgas dėl tolesnės dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių eigos.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad interpretacijų dviejų šalių žiniasklaidoje skirtumai susiję išskirtinai su B.Komorowskio vizitu Šalčininkuose – dėl oficialiosios vizito dalies Vilniuje traktavimo skirtumų nepastebima.
Tai rodo, kad lenkų tautinės mažumos Lietuvoje klausimas išlieka jautriu ir leidžia prognozuoti, kad lenkai ir toliau bus nusiteikę žaisti tautine korta.
Antra, prieštaringos B.Komorowskio vizito interpretacijos rodo, kad dviejų šalių visuomenės problemą linkusios (ar nori) matyti skirtingai. Kuo aukštesnis politinis vizito lygis, tuo bendresnio pobūdžio, aptakesni būna pareiškimai. Taigi šie pareiškimai yra ypač „lankstūs“ interpretacijoms, atspindinčioms ne politikų, o visuomenės problemos matymo rakursą.
Ir galiausiai B.Komorowskio vizitas parodė, kad politiniu lygmeniu įsišaknijusių esminių nesutarimų tarp šalių nėra. Tiesiog, kaip yra ne kartą pastebėjęs pirmasis Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, parlamentaras Janas Widackis, dviem šalims trūksta gyvo dialogo.