„Aš ketverius metus su juo bendradarbiavau ir įdėmia jo klausiausi“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. Pagrindinė D. Trumpo kritika esą buvo nukreipta į tai, kad NATO narės per mažai lėšų skiria gynybai. Šią žinią, pasak J. Stoltenbergo, išgirdo visos sąjungininkės. Pastaraisiais metais jos smarkiai padidino savo išlaidas gynybai. Vis daugiau sąjungininkių, anot NATO vadovo, įgyvendina tikslą skirti gynybai 2 proc. savo BVP.
Nuo 2017 iki 2021 m. Baltuosiuose rūmuose šeimininkavęs D. Trumpas ne kartą grasino sąjungininkėms, kad JAV pasitrauks iš NATO. Respublikonas šį lapkritį vyksiančiuose rinkimuose sieks sugrįžti į postą.
J. Stoltenbergas kelias dienas lankosi Vašingtone, kur, be kita ko, rengia liepą JAV sostinėje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Jis susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu, taip pat Atstovų Rūmų pirmininku Mike‘u Johnsonu.
Dėl vidaus politinių nesutarimų Kongrese šiuo metu blokuojama tolesnė JAV parama Ukrainai. Iš Vašingtono J. Stoltenbergas dar vyks į Alabamos valstiją, kur lankysis JAV ginkluotės koncerne „Lockheed Martin“.
NATO vadovas JAV konservatoriams: aljansas yra „geras sandoris“ Amerikai
NATO vadovas trečiadienį JAV konservatoriams sakė, kad aljansas Jungtinėms Valstijoms yra „geras sandoris“ ir sukuria darbo vietų, kai tikėtinas kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas kursto abejones dėl pagalbos Ukrainai.
Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankydamasis Vašingtone susitiko su respublikonų įstatymų leidėjais, nes aklavietėje atsidūręs Kongresas stabdo naują JAV pagalbą Ukrainai, kuri, prezidento Joe Bideno teigimu, yra labai svarbi kovojant su beveik dvejus metus trunkančia Rusijos invazija.
Kalbėdamas konservatyviame analitiniame centre „Heritage Foundation“ J. Stoltenbergas pateikė ekonominį argumentą, sakydamas, kad JAV ginklų gamintojai per pastaruosius dvejus metus į Europą ir Kanadą eksportavo 120 mlrd. dolerių vertės produkcijos.
„Tai, ką jūs gaminate, užtikrina žmonių saugumą. Tai, ką sąjungininkai perka, palaiko Amerikos verslo stiprumą. Taigi NATO yra geras sandoris Jungtinėms Valstijoms“, – sakė NATO vadovas.
Jis teigė, kad tik „nedidelė dalis“ JAV metinių karinių išlaidų leido sunaikinti „reikšmingą dalį Rusijos kovinių pajėgumų“.
„Parama Ukrainai nėra labdara. Tai investicija į mūsų pačių saugumą, – sakė jis. – Ukraina turi nugalėti. Ir ji gali, bet jai reikia nuolatinės mūsų pagalbos“.
Vėliau J. Stoltenbergas vyks į giliai respublikonišką Alabamos valstiją, kur apžiūrės „Lockheed Martin“ gamyklą, gaminančią Ukrainai prieštankinius ginklus „Javelin“.
D. Trumpas, pagrindinis respublikonų kandidatas, siekiantis lapkričio mėnesį mesti iššūkį J. Bidenui, išreiškė abejonių dėl pagalbos Ukrainai ir NATO.
Buvęs prezidentas svarstė apie pasitraukimą iš NATO ir sakė, kad nesąžininga įpareigoti Jungtines Valstijas ginti kitas 31 šalies aljanso nares. Jis taip pat reiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir abejojo, ar Ukraina gali pasiekti pergalę.
J. Stoltenbergas antradienį susitiko su Atstovų Rūmų pirmininku respublikonu Mike‘u Johnsonu. NATO paskelbtame bendrame pareiškime jie abu teigė, kad aljansas yra „naudingas Europai ir naudingas Jungtinėms Valstijoms“.
„Mes aptarėme, kaip svarbu pasiųsti aiškią, ryžtingą žinią prezidentui Putinui, kad jis nelaimės savo agresijos karo Ukrainoje“, – sakoma jame.
Tačiau Kongresas tebėra aklavietėje: respublikonai atsisako patvirtinti J. Bideno prašomą 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai, nes spaudžia imtis griežtesnių priemonių prieš migrantus Meksikos pasienyje.
