„Mūsų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų [Europoje] vadas generolas [Todas] Woltersas aktyvavo NATO cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos elementus, o sąjungininkai dislokuoja papildomas chemines, biologines ir branduolines gynybos priemones, kad sustiprintų mūsų esamas ir naujas kovines grupes“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą taip pat sutarė siųsti Ukrainai įrangą, skirtą padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.
„Tai galėtų apimti aptikimo įrangą, apsaugą ir medicininę paramą, taip pat mokymus dėl nukenksminimo ir krizių valdymo“, – po susitikimo sakė jis žurnalistams.
Vis tik J. Stoltenbergas pabrėžė, kad visos 30 NATO sąjungininkių didina savo pačių „parengtį ir pasirengimą“.
Ketvirtadienį lyderiai susitarė Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje dislokuoti keturias naujas kovines grupes, kurias paprastai sudaro nuo 1 000 iki 1 500 karių. Dar keturios kovinės grupės jau dislokuotos Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
NATO narės nerimauja, kad Rusijos bandymas nepagrįstai apkaltinti jas vystant cheminius ar biologinius ginklus Ukrainoje yra skirtas sukurti pretekstą Maskvai pačiai panaudoti šią ginkluotę.