Naujienų agentūrai „Associated Press“ J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą. „Mes tai darome nuo 2014 m. ir dar labiau po plataus masto invazijos. Tačiau nėra planų pasiųsti NATO kovines pajėgas į Ukrainą“, – pabrėžė jis.

NATO generalinis sekretorius pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą „agresyviu karu, šiurkščiai pažeidžiančiu tarptautinę teisę“. Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę į savigyną, o „mes turime teisę remti juos ginant šią teisę“, pridūrė jis.

NATO teikia Ukrainai tik nemirtiną pagalbą ir paramą, pavyzdžiui, vaistus, uniformas ir žiemos įrangą, o kai kurios sąjungininkės siunčia ginklus ir amuniciją savo sprendimu arba susibūrusios į grupes. Bet kokiam sprendimui pasiųsti karius reikalingas visų NATO valstybių narių pritarimas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą neatitinka Vakarų šalių interesų. „Tai visiškai neatitinka šių šalių interesų, jos turėtų tai žinoti“, – paklaustas apie E. Macrono pareiškimą sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad diskusija apie karių siuntimą yra „labai svarbus naujas elementas“.

D. Peskovas sakė, kad daugelis šalių „gana blaiviai vertina galimą tokių veiksmų pavojų“. „Pats faktas, kad yra diskutuojama apie galimybę siųsti kai kuriuos kontingentus iš NATO šalių į Ukrainą, yra labai svarbus naujas elementas“, – sakė jis.

Pasak, D. Peskovo, E. Macrono pozicija siekti Rusijos strateginio pralaimėjimo Kremliui „gerai žinoma“. Paklaustas, ar NATO karių pasirodymas Ukrainoje nesukels tiesioginės Aljanso ir Rusijos konfrontacijos, D. Peskovas atsakė, jog „šiuo atveju reikia kalbėti ne apie galimybę, o apie neišvengiamumą“. „Šios šalys turi (...) savęs paklausti, ar (konfrontacija) atitinka jų ir visų pirma piliečių interesus“, – sakė jis.

Apie galimybę, kad į Ukrainą gali būti pasiųstos sausumos pajėgos, anksčiau pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Į tai jau sureagavo kelios šalys, įskaitant Čekiją, Slovakiją, Švediją ir Lenkiją, pareiškusios, kad nesiųs karių į Ukrainą.

Vakarų šalys galėtų siųsti karius į Ukrainą ir neperžengdamos „agresijos slenksčio“, antradienį pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Stephane Sejourne.

Vakarų šalys galėtų užsiimti išminavimu, gaminti ginklus bei vykdyti kibernetinę veiklą „Ukrainos teritorijoje... neperžengdamos jokio agresijos slenksčio“, – S. Sejourne paaiškino po to, kai prezidentas E. Macronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Vakarų pėstininkus į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį taip pat atmetė mintį, kad Europos šalys ir NATO galėtų pasiųsti karius į Ukrainą.

„Tai, dėl ko sutarėme nuo pat pradžių, galioja ir ateičiai, o būtent, kad Ukrainos žemėje nebus karių, kuriuos pasiųstų Europos ar NATO valstybės“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.

Olafas Scholzas