Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, balsuoti turėjo mažiausiai pusė rinkėjų, o jų į referendumą atėjo trečdalis.
Iš atėjusiųjų balsuoti, 90 proc. palaikė šalies pavadinimo keitimą.
Europos Sąjunga paragino visas puses gerbti referendumo rezultatus.
Makedonijos premjeras parlamentą paragino „patvirtinti daugumos valią“. Zoranui Zajevui ir jo partneriams trūksta keliolikos pritariančiųjų opozicijos balsų, kad Makedonija pagal susitarimą su Graikija būtų pervadinta į Šiaurės Makedoniją.
Makedonija: referendume dalyvavo tik trečdalis rinkėjų
Referendumas dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo į „Šiaurės Makedoniją“ bus pripažintas neįvykusiu. Tai pareiškė šalies Rinkimų komisijos vadovas Oliveris Derkoskis, praneša BBC. Rinkėjų aktyvumas nesiekė 50 procentų, reikalingų tam, kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu.
„Akivaizdu, kad šiame referendume sprendimas nebuvo priimtas“, - cituoja O. Derkoskį „Reuters“.
Apie mažą rinkėjų aktyvumą buvo sužinota dar prieš uždarant balsavimo apylinkes. Rinkimų komisija pranešė, kad balsavo tik trečdalis rinkėjų.
Vis dėlto preliminarūs rezultatai rodo, kad 90 procentų balsavusiųjų pasisakė už šalies pavadinimo pakeitimą.
Referendumu buvo siekiama sureguliuoti daug metų trunkantį ginčą su kaimynine Graikija, stojančia prieš tai, kad ši buvusi Jugoslavijos respublika vadintųsi vienos iš istorinių Graikijos sričių vardu, ir dėl to būgštaujančia, kad Makedonija gali pradėti reikšti teritorines pretenzijas.
Dėl to Graikija anksčiau blokavo Makedonijos priėmimą į ES ir NATO. Jeigu ginčą pavyktų išspręsti, tai atvertų Makedonijai kelią į abi organizacijas.
Bet idėjai pakeisti pavadinimą, už kurią aktyviai stoja Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas, nepritaria Makedonijos nacionalistai, taip pat ir šalies prezidentas, kurie paragino boikotuoti referendumą.
Jau po balsavimo Z. Zajevas pareiškė: „Aš tikiuosi, kad didžioji dauguma į balsavimo apylinkes atėjusių piliečių išrinko Makedonijai europinį kelią“.