aA
Trečiadienį Briuselyje įvyko NATO ir Rusijos Tarybos posėdis. Kaip skelbia „Bloomberg“, jis tęsėsi valanda ilgiau nei planuota. Iš viso susitikimas truko apie 4 valandas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo sakė, kad jis nebuvo lengvas, bet „būtent todėl jis toks svarbus“.

Pasak jo, NATO atsisako eiti į kompromisus dėl tam tikrų šalių, įskaitant Ukrainą, priėmimo į Aljansą.

NATO sąjungininkai išsakė didelį susirūpinimą dėl prie Ukrainos sienų telkiamų Rusijos pajėgų, sakė J. Stoltenbergas.

„Kiekviena šalis pati turi nuspręsti savo kelią dėl narystės Aljanse. Rusija neturi veto teisės dėl Ukrainos“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.


J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO ir Rusija, nepaisant Maskvos karinės galios telkimo netoli Ukrainos, sutarė pabandyti surengti daugiau susitikimų.

Kalbėdamas po pirmininkavimo NATO ir Rusijos tarybos posėdžiui, generalinis Aljanso sekretorius pareiškė, kad abi šalys „išreiškė poreikį dialogui ir būsimų susitikimų dienotvarkės paieškoms“.

Nepaisant to, J. Stoltenbergas pareiškė, kad bet kokios derybos Ukrainos klausimu nebus lengvos.

„Šiuo klausimu egzistuoja esminių NATO sąjungininkų ir Rusijos skirtumų“, – žurnalistams sakė generalinis sekretorius. Jis pabrėžė, kad Ukraina turi teisę pati priimti sprendimus dėl ateities saugumo susitarimų, o NATO ir toliau laikys savo duris atviras naujiems nariams.

„Daugiau niekas nieko negali pasakyti, ir Rusija neturi veto teisės“, – pabrėžė jis.

Rusiją jis kelis kartus pavadino agresore, kuri prieš Ukrainą nuolat naudoja jėgą.

„Ukraina turi teisę gintis, o NATO jai padeda“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

„Mes perspėjome Rusiją, kad jei bus panaudota jėga, laukia sunkios pasekmės – politinės, ekonominės“, – sakė jis.

NATO agresijos prieš Ukrainą eskalavimą jis įvardijo kaip strateginę Rusijos Federacijos klaidą.

„Mes neieškome kompromisų dėl mūsų principų, susijusių su Europos šalių teritoriniu vientisumu ir suverenitetu“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius.

Derybų metu, pasak jo, NATO valstybės narės ragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos, nes ten Rusijos kariai yra be minėtųjų šalių valdžios pageidavimo.

Kalbėdamas po Briuselyje įvykusio NATO ir Rusijos tarybos posėdžio, kuris buvo pirmasis nuo 2019 metų, J. Stoltenbergas sakė, kad abi pusės „išreiškė poreikį [tęsti] dialogą ir sudaryti būsimų susitikimų kalendorių“.

„Be kita ko, sąjungininkai norėtų aptarti konkrečias priemones, turinčias padėti didinti skaidrumą, išvengti pavojingų karinių incidentų ir sumažinti kibernetines grėsmes bei grėsmes kosmose. Sąjungininkai taip pat suinteresuoti aptarti klausimus dėl ginkluotės kontrolės, nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo, įskaitant diskusijas dėl bendrų suvaržymų raketoms“, – per spaudos konferenciją pridūrė jis.

Anot J. Stoltenbergo, Aljanso sąjungininkai suinteresuoti gerinti ryšių kanalus tiek tarp abiejų pusių kariškių, tiek tarp civilių struktūrų, taip pat svarstoma galimybė atkurti abiejų pusių atstovybes Maskvoje ir Briuselyje.

„Rusija nebuvo pasiruošusi sutikti su šiuo pasiūlymu. Jie jo taip pat neatmetė, bet Rusijos atsovai leido suprasti, kad jiems reikia laiko, kad pateiktų atsakymą NATO“, – aiškino generalinis sekretorius.

„Tačiau teigiamas ženklas, kad visos NATO sąjungininkės ir Rusija atsisėdo prie to paties stalo“, – po keturias valandas trukusių derybų pridūrė jis.

Vis dėlto Aljanso vadovas pripažino, kad bet kokios derybos dėl Ukrainos nebus lengvos.

„Šiuo klausimu tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos esama reikšmingų nesutarimų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

NATO „rimtai svarstys galimybę“ aktyvinti savo buvimą Rytų Europoje, jei Rusija įsiverš į Ukrainą, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius.

Jis perspėjo apie egzistuojančią realią naujo ginkluoto konflikto Europoje riziką, bet „NATO padarys viską, kas Aljanso galioje, kad tokio scenarijaus pavyktų išvengti“.

Krymo okupacija ir situacijos Donbase destabilizacija 2014 metais jau privertė stiprinti rytinį NATO flangą, priminė sekretorius. Jeigu eskalavimas tęsis ir toliau, gali būti pasitelktos naujos sąjungininkų apsaugos priemonės.

J. Stoltenbergas paragino „deeskaluoti“ Rusijos kariuomenės stiprinimą prie kaimynės sienos.

„Ukraina, kaip suvereni valstybė, turi teisę į savigyną, Ukraina nekelia grėsmės Rusijai, – sakė jis. – Būtent Rusija yra agresorė. Būtent Rusija panaudojo ir toliau naudoja jėgą prieš Ukrainą. Ji sutelkė maždaug 100 tūkst. karių, artileriją, šarvuočius, bepiločius orlaivius, dešimtimis tūkstančių kovoti parengtų karių ir imasi grasinimų retorikos – tai yra problema“.

JAV valstybės sekretoriaus pirmoji pavaduotoja Wendy Sherman trečiadienį NATO ir Rusijos tarybos posėdyje paskelbė apie kiekvienos šalies teisę rinktis savo kelią. Apie tai ji pranešė tviteryje.

„Šiandien vykusiame Rusijos ir NATO tarybos posėdyje dar kartą patvirtinau esminius tarptautinės sistemos ir Europos saugumo principus: kiekviena šalis turi suverenią teisę pasirinkti savo kelią“, – teigė W. Sherman.

Kiek anksčiau NATO generalinis sekretorius Briuselyje vykstantį NATO ir Rusijos Tarybos posėdį pavadino savalaike galimybe dialogui.

„Šiuo metu vyksta NATO ir Rusijos Tarybos susitikimas. Tai savalaikė galimybė dialogui kritiniu Europos saugumui momentu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

Pasak jo, kai „įtampa didelė, dar svarbiau susėsti prie vieno stalo ir papasakoti, kas kelia susirūpinimą“.

Rusijos tarpžinybinėje delegacijoje yra Gynybos ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų. Užsienio reikalų ministerijai atstovauja viceministras Aleksandras Gruško.

NATO vardu susitikimui pirmininkauja J. Stoltenbergas, Aljanso delegaciją sudaro 30 šalių narių atstovai.

Prieš išskrisdamas į derybas A. Gruško žurnalistams sakė, kad Maskva tikisi rimto ir konkretaus pokalbio Europos saugumo klausimais. Jis pabrėžė, kad Rusija reikalaus Aljanso visapusiškos reakcijos į jos pateiktą susitarimo dėl saugumo garantijų projektą.

Susėdo derybų

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje trečiadienį susėdo derybų su Rusijos pasiuntiniais NATO būstinėje, puoselėdamos viltį, kad atnaujintas diplomatinis dialogas gali padėti išvengti konflikto Ukrainos pasienyje.

Abi šalys toliau laikosi savo pradinių pozicijų ir pradeda įtemptą diplomatijos raundą, kai netoli Ukrainos sienos Rusija yra sutelkusi 100 tūkst. karių.

Vakarai gina NATO vadinamąją „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių, tokių kaip Ukraina ir Sakartvelas, atžvilgiu, o Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad aljansas toliau nesiplės link jos teritorijų.

Rusijai sutelkus didžiules pajėgas prie ir taip iš dalies okupuotos Ukrainos, Vašingtonas buvo priverstas kalbėtis su Maskva, kad būtų galima išsklaidyti nuogąstavimus dėl visapusiškos karinės konfrontacijos.

Abi šalys trečiadienį atgaivino NATO ir Rusijos tarybos susitikimus, kurie buvo nutrūkę nuo 2019 metų. Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas sakė, kad diskusijos truko keturias valandas.

„Lemiamas momentas“

NATO ir Rusijos praktinis bendradarbiavimas nutrūko 2014 metais Maskvai okupavus ir aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą.

Pernai spalį Rusija nutraukė savo diplomatinę misiją prie NATO, kai dėl įtariamo šnipinėjimo buvo išsiųsti aštuoni jos nariai.

Tačiau buvęs jos ambasadorius dabartinis užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško trečiadienį sugrįžo, kad vadovautų deryboms su J. Stoltenbergu ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja W. Sherman. Anksčiau šią savaitę atsinaujinusį tarybos posėdį jis pavadino „lemiamu momentu“.

Pirmadienį W. Sherman buvo susitikusi su Kremliaus pasiuntiniais tiesioginių JAV ir Rusijos derybų Ženevoje, tačiau Vašingtono sąjungininkės Europoje labai nori nelikti nuošalyje, vykstant deryboms saugumo klausimais.

JAV pareigūnai pažadėjo laikytis solidarumo, o trečiadienį į derybas buvo pakviesti NATO 30-ies narių atstovai.

„Dar per anksti pasakyti, ar rusai rimtai nori diplomatijos kelio, ar jie pasirengę rimtai derėtis.... Mes pasirengę“, – antradienį sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.

JAV prezidento Joe Bideno atstovė tvirtino: „NATO santykius su Ukraina nustato tik Ukraina ir 30 NATO sąjungininkių, o ne kitos šalys.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užkirsti kelią tam, ką jis laiko po Šaltojo karo pradėtu Vakarų brovimusi į jo sferą.

„NATO atvirų durų politikos tolesnis vykdymas ir tolesnis NATO artėjimas prie mūsų sienų yra tai, kas, mūsų požiūriu, kelia mums grėsmę“, – sakė Kremliaus atstovas Dmtrijus Peskovas.

„Būtent to ir prašome netęsti, suteikiant teisiškai įpareigojančių garantijų“, – pridūrė jis.

D. Peskovas neatsakė, ar Rusija galėtų pradėti karinę operaciją, jei jos reikalavimai bus atmesti.

„Nenorėtume žarstytis grasinimais ir ultimatumais kaip Amerikos pareigūnai“, – pareiškė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(84 žmonės įvertino)
4.1310

Top naujienos

Du mėnesius pragaro „Azovstal“ požemiuose išgyvenęs ukrainietis: Putino „įsakymo“ jie nepaisė

Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje prasidėjo civilių evakuacija iš rusų okupuoto...

Anksčiau veikė Lietuvoje, o dabar kursis Latvijoje: ar sugrįš žinomas prekybos tinklas

Maždaug prieš savaitę paaiškėjus, kad prekybos tinklas „Spar“ jau artimiausiu metu planuoja...

Gatvėje apklausti rusai reaguoja į Seimo sprendimą paskelbti juos teroristais: ta Lietuva kaip kokia Afrikos valstybė (22)

Lietuvos Seimo sprendimas Rusiją pripažinti teroristine valstybe neliko nepastebėtas. Kremliaus...

Karas Ukrainoje. Iš rusų derybininko – naujas siūlymas, Ukraina atrėmė atakas Severodonecke (3)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Pasitenkinimas darbu Lietuvoje: vadovai verčiasi per galvą, darbuotojai nori daugiau – solidžios algos jau nebeužtenka

Lietuvos darbdaviams skundžiantis, kad sudėtinga rasti specialistų, ne visi darbuotojai labai...

Gita daržovėms auginti nenaudoja jokios chemijos: tręšia su medžiaga, kuri žemei teigiamą poveikį daro dar 20 metų

Dvidešimt metų pradinių klasių mokytoja dirbusi Gita Kriščiūnienė užsikrėtusi tvariu...

Naudodamos kosmetiką neapsigaukite – kai kurios priemonės galioja trumpiau, nei manote

Draugių, mamų ir influencerių rekomendacijos, reklamos, kurias matome žurnaluose ir televizijoje,...

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Ukrainai – amoralus Vakarų siūlymas: šurmulį sukėlė Vokietijos intelektualų laiškas (17)

Ukraina neturėtų bet kokia kaina siekti paliaubų su Rusija , kaip tai Kijevą esą ragina daryti...

Profesorius Labanauskas atsakė, kiek kiaušinių per dieną suvalgyti sveika (3)

Kiaušiniai kartas nuo karto vis sukelia naujų diskusijų – ar jie tikrai sveiki? Ar juos...

Olena Zelenska įvardijo tik du žodžius, kuriuos nori išgirsti iš savo vyro (2)

Pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska kartu su savo vyru prezidentu Volodymyru Zelenskiu davė...