Generolas Erichas Vadas neatmeta vidaus neramumų Vokietijoje. Visi jie įsitikinę: būtina padėti pasienyje su Baltarusija esančioms valstybėms ginti sieną.
Jei taip tęsis ir toliau, teks kalbėtis su „šviesoforo“ partijomis, „ką dar galime padaryti, kad skaičiai nesprogtų“, – išsamiame interviu BILD LIVE sakė federalinis vidaus reikalų ministras, turėdamas omeny socialdemokratus, žaliuosius ir liberalus, veikiausiai sudarysiančius būsimą koalicinę vyriausybę.
H. Seehoferis ryžtingai palaiko „lenkus, tvirtai saugančius sieną“.
Tai pasakytina ir apie „įtvirtinimus“ pasienyje su Baltarusija, – pabrėžė jis, paprieštaraudamas Europos Komisijos pirmininkei, neseniai pareiškusiai, kad ES Komisija ir Europos Parlamentas nesirengia finansiškai remti spygliuotos vielos ir užtvarų pasienyje su Baltarusija.
Jei nepavyks sulaikyti per Baltarusiją į Bendriją besiveržiančių migrantų, „tuomet teks pažvelgti ir į Vokietijos bei Lenkijos sieną“, – sakė H. Seehoferis ir pabrėžė, kad tai yra „ultima ratio“. Dabar pasienyje su Lenkija patruliuoja 8 policijos šimtinės.
Kontroliuoti sieną su Lenkija, įrengus stacionarius postus, ragino federalinės policijos profsąjungos vadovas H. Teggatzas. BILD televizijoje jis pasakojo apie nuogąstaujančius pasienio gyventojus.
Žmonės, pasak jo, skundžiasi, kad pastarosiomis savaitėmis sparčiai daugėjant migrantų, dabar tenka rinkti jų visur paliktas šiukšles.
Padėtį Vokietijos pasienyje su Lenkija H. Teggatzas vadina dramatiška. O tiems, kurie dar nemato reikalo imtis rimtų priemonių, argumentuojant, esą skaičiai daug mažesni nei 2015 m., pareigūnas priminė: panašūs skaičiai buvo ir 2013 m., tvenkiantis didžiajai pabėgėlių ir migrantų bangai.
Būtina parama Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai
Saksonijos premjeras, krikščionis demokratas M. Kretschmeris įsitikinęs: be fizinių įtvirtinimų migrantų veržimosi per Baltarusiją į Europos Sąjungą sustabdyti nepavyks: „Mums reikia tvorų, o veikiausiai – ir sienų“, – antradienį Briuselyje sakė politikas.
Nors tai apmaudu, o ir vaizdas nėra gražus, bet dabar Bendrija „privalo įrodyti savo gebėjimą apsiginti“, – Saksonijos premjerą cituoja dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. „Tik tuomet, kai siena ten bus aklina, šiam žmonių kontrabandos reiškiniui bus padarytas galas“, – sakė jis.
Savo poziciją M. Kretschmeris išdėstė ir Europos Komisijos vadovei, taip pat krikščionei demokratei Ursulai von der Leyen. Lenkija, Latvija ir Lietuva dabar stengiasi kontroliuoti padėtį, „todėl joms reikalinga mūsų parama“, – argumentavo Saksonijos premjeras. O ta parama kaip tik ir būtų įtvirtinimai pasienyje, – tokie, kokius turi Ispanija Europos Sąjungos pietuose, pasienyje su Maroku.
Kritikams iš kairės, propaguojantiems atvirų sienų politiką, o įtvirtinimų statymą pašaipūniškai lyginantiems su Berlyno siena, kuria socialistinė Vokietija buvo atsitvėrusi nuo Vakarų Vokietijos, M. Kretschmeris sakė pats užaugęs Rytų Vokietijoje, todėl gebantis „matyti skirtumą tarp anuometinės ir dabartinės padėties“. Tokie palyginimai, pasak jo, yra „absurdiški“.
Tai – Maskvos darbas: siekiama skaldyti ES ir destabilizuoti Vokietiją
Pasak M. Kretschmerio, nepasiduoti A. Lukašenkos šantažui atitinka ne tik Bendrijos, bet ir Baltarusijos žmonių interesus. Pastarieji taip pat atidžiai stebi konfliktą ir tikisi, kad ES jį laimės.
Be to, svarbus yra ir signalas potencialiems migrantams jų kilmės šalyse, „kad ten pasklistų žinia, jog kliautis Lukašenka ir sukišti pinigus prekeiviams žmonėmis neapsimoka“. Todėl migrantai „net ir žiemą turi būti apgręžiami bei deportuojami. Nekyla klausimas, kad su žmonėmis, atvykstančiais į Europą, reikia tinkamai elgtis. Tačiau ne mažiau svarbu taip pat intensyviai veikti, kad jie būtų sugrąžinti į savo kilmės šalis“, – sakė Saksonijos premjeras FAZ.
Brandenburgo vidaus reikalų ministras Michaelis Stübgenas tame pačiame dienraštyje atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą, darydamas prielaidą, kad šis planas buvo „sumanytas ir nušlifuotas ne vien Minske, o kartu su Kremliumi“.
Šis procesas yra Maskvos „hibridinio karo dalis“, o jo tikslas – destabilizuoti ES, – įsitikinęs M. Stübgenas. Neatsitiktinai migrantų srautas auga kaip tik šiuo metu, kai veikia tik vykdomoji federalinė vyriausybė, o nauja dar tik formuojama, – Maskva tikisi, „kad pabėgėlių judėjimas sukels aštrių politinių susikirtimų Vokietijoje, kokių jau būta 2015 ir 2016 metais“.
Be to, pasak Brandenburgo vidaus reikalų ministro, siekiama „sutrikdyti mūsų partnerystę su Lenkija, Lietuva ir Latvija“, nes šioms šalims tenka didžiausia puolimo prie savo sienų našta.
Bundesvero generolas užsimena apie pilietinio karo scenarijų
Bundesvero generolas ir ilgametis kanclerės Angelos Merkel patarėjas kariniais klausimais E. Vadas pritaria politikų išsakytai pozicijai, jog būtina padėti šalims ginti rytines ES sienas nuo „Baltarusijos diktatoriaus siunčiamų tūkstančių jaunų vyrų iš Afrikos ir Viduriniųjų Rytų.
Lietuva, Latvija ir Lenkija jau prieš kelis mėnesius pradėjo įtvirtinti savo sienas su Baltarusija. „Tvoros ir sienos nėra panacėja. Tačiau be jų išsiversti nepavyks, jei Europa nenori pasinerti į populizmo ir pilietinio karo scenarijus“, – žurnalo „Cicero“ internetiniame portale ketvirtadienį rašė generolas.
E. Vadas primena 2015 m. pabėgėlių krizės pamokas, kai nebuvo laiku reaguota. „Neturime ir vėl palikti savo Europos kaimynių bėdoje, kaip tai nutiko su Graikija ir Italija“, jei nenorime, kad „pasikartotų tariamai alternatyvų neturinti situacija“, – sakė jis, netiesiogiai atsiliepdamas į Vokietijoje jau ir vėl skambančius panašius sprendimus „be alternatyvos“ (Angela Merkel) – įsileisti visus, atėjusius prie sienos.
Žaliųjų lyderis Robertas Habeckas, išsakydamas savo partijos poziciją, praėjusio sekmadienio dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ ragino pagelbėti Lenkijai, priimant „pabėgėlius iš Baltarusijos ir paskirstant juos Europoje“.
Girdėdamas tokias kalbas, federalinis vidaus reikalų ministras H. Seehoferis neslėpė nuostabos: „Tas jo pasiūlymas yra keistas, jei jis sako, kad pabėgėlius iš Baltarusijos turim tiesiog paskirstyti Europoje.“
Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai tai sukeltų didelį pasitenkinimą, tada jis, „siekdamas pakenkti Europos stabilumui“, pasiųstų per sieną dar daugiau migrantų, – pastebėjo prityręs politikas.
Daugelis ES partnerių abejoja, ar ES pakankamai rūpinasi savo saugumo klausimais
Nenorintiems matyti realaus padėties rimtumo, generolas E. Vadas mėgina atverti akis: „Dabartinė padėtis yra netoleruotina. Britai ES jau paliko, pirmiausia – dėl mūsų atvirų kaip kluono vartai, nekontroliuojamų išorės sienų. Daugelis ES partnerių abejoja, ar ES pakankamai rūpinasi savo saugumu. Išeities iš savo varganos padėties valstybės, ypač Višegrado, beviltiškai ieško nacionaliniais sprendimais ir pasienio režimo renacionalizavimu. Tai nėra geras kelias, bet jis gimė iš nukentėjusių valstybių patiriamų sunkumų.“
Nemato E. Vadas išsigelbėjimo ir Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūroje „Frontex“. „Iš vidinės perspektyvos reikalus žinantiems aišku: „Frontex“ policijos pareigūnams gerai mokama, dėvi stilingas uniformas, tačiau beviltiškai trūksta personalo. Jie tikrai yra patyrę patarimų ir mokymų ekspertai, bet prie ES išorės sienų jie nieko nekeičia ir įtakos nedaro, geriausiu atveju teturi simbolinę politinę reikšmę“, – realistiškai įvertina generolas.
Išorinių Bendrijos sienų įtvirtinimo fiziniais barjerais būtinumu net neabejoja Europos Parlamento liaudies partijų (krikščionių demokratų) bloko lyderis, bavaras Manfredas Weberis (CSU). Europos Komisijos nenoras skirti pinigų sienos su Baltarusija statybai jam nesuprantamas.
„Migracijos spaudimas prie rytinės ES išorės sienos yra išbandymas, ar ES pasimokė [iš 2015 m. krizės – red. past.]. De facto Baltarusijos ir rytinių ES valstybių pasienyje vyksta hibridinis karas, diktatoriui Lukašenkai instrumentalizuojant migrantus. ES neturi naiviai stebėti šių įvykių“, – sakė M. Weberis dienraščiui BILD.
Frazėmis, kad ir kokios humaniškos jos būtų, Europos sienų neapginsi. Anot dienraščio „Die Welt“ komentaro, „būkim sąžiningi, sienos apsauga – negailestingas dalykas, į ją žiūrėti skaudu. Tačiau alternatyva būtų pasaulis be sienų. O tai, savo ruožtu, tėra graži utopija.“
