Prezidentas Ranilas Wickremesinghe griežtų priemonių ėmėsi keturios dienos po to, kai jo pirmtakas Gotabaya Rajapaksa pabėgo iš šalies ir liepos 14 dieną atsistatydino. Taip pasielgti pastarasis buvo priverstas po kelis mėnesius trukusių protestų dėl didelio maisto, degalų ir vaistų stygiaus.
R. Wickremesinghe įvesta nepaprastoji padėtis turi baigtis ketvirtadienį. Po šio termino prezidentas turi įgaliojimus ją pratęsti kas mėnesį.
„Padėtis šalyje stabilizavosi, nėra reikalo vėl įvesti nepaprastąją padėtį, kai ji nustos galioti šią savaitę“, – nurodė valstybės vadovo biuras.
Nepaprastosios padėties nuostatai leidžia kariuomenei ir policijai sulaikyti ir ilgą laiką laikyti areštinėje įtariamuosius.
Šias griežtas priemones plačiai kritikavo žmogaus teisių gynėjai, laikantys jas drakonišku žingsniu, leidžiančiu prezidentui be teisminės kontrolės priimti teisės aktus ir riboti piliečių laisves.
G. Rajapaksa buvo priverstas bėgti iš šalies ir atsistatydinti, kai dešimtys tūkstančių demonstrantų užėmė jo oficialią rezidenciją.
Praėjusių metų pabaigoje 22 mln. gyventojų turinčioje šalyje baigėsi užsienio valiutos rezervai ir tapo nebeįmanoma finansuoti net būtiniausių prekių importo.
Balandžio viduryje Šri Lanka, turinti 51 mlrd. dolerių (50 mlrd. eurų) užsienio skolą, tapo nemoki ir pradėjo derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl galimos finansinės pagalbos.
Šiuo metu Šri Lanka susiduria su hiperinfliacija: bendras jos lygis siekia 60,8 proc., o maisto produktų pabrangimas praėjusį mėnesį buvo net didesnis – 90,9 proc., rodo oficialūs duomenys.