Ketvirtadienį du sprogimai driokstelėjo kasykloje „Severnaja", sukėlę šachtų griūtis ir gaisrą 780 metrų gylyje. Tąsyk buvo patvirtinta keturių darbininkų žūtis, o dar 26 buvo nerasti. Kiti ten dirbę apie 80 kalnakasių buvo sėkmingai iškelti į paviršių.
Sekmadienį toje kasykloje, esančioje Vorkutos mieste Komijos respublikoje, liūdnai pagarsėjusioje sovietiniais GULAGo lageriais, nugriaudėjo naujas sprogimas, nusinešęs dar šešių žmonių gyvybes.
„Kaip rodo mūsų techninių ekspertų tarybos duomenys, 26 (dingę) žmonės, kurie buvo kasykloje, neturėjo jokių galimybių išgyventi", - tą kasyklą valdančios bendrovės „Vorkutaugol" atstovė Tatjana Buškova sekmadienį informavo naujienų agentūrą AFP.
„Gelbėjimo operacija buvo sustabdyta", - sakoma jos elektroniniame laiške.
Nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinio Komijos respublikoje atstovas Antonas Kovališinas sakė AFP, kad vėliausias sprogimas, driokstelėjęs anksti sekmadienį, užmušė penkis gelbėtojus ir vieną kalnakasį.
„Tai sudėtinga nepaprastoji padėtis; sunki katastrofa Rusijai, mūsų kasybos pramonei", - sakė premjero pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius, vadovaujantis specialiajai komisijai, kuri buvo įkurta šiam incidentui ištirti.
Pasak jo, kiekvieno žuvusiojo šeimai bus skirta 1 mln. rublių (12 tūkst. eurų) kompensacija.
„Vorkutaugol" priklauso Rusijos plieno gamybos milžinei „Severstal", kontroliuojamai milijardieriaus Aleksejaus Mordašovo.
Bendrovė svarstė galimybę užtvindyti gaisro židinį vandeniu, bet dabar linkstama prie sprendimo prileisti į šachtą azoto, kad liepsnos būtų numalšintos, sakė T.Buškova.
„Severstal" direktorių tarybos pirmininkas Aleksejus Mordašovas išreiškė viltį, jog kasykla „Severnaja" galės tęsti darbą, kai bus likviduoti šios nelaimės padariniai, - nurodė ji. - Ši bendrovės kasykla yra didžiausia; joje iškasama apie ketvirtadalis „Vorkutaugol" išgaunamų anglių."
Po pirmųjų sprogimų šimtai gelbėtojai pradėjo didelę paieškų operaciją, mėgindami surasti dingusius kalnakasius beveik nulinio matomumo sąlygomis uždūmytose ir užgriuvusiose šachtose.
Tiek bendrovė, tiek pareigūnai iki šiol atsisakydavo pripažinti dingusius žuvusiais, nors gelbėtojai veikiausiai nesugebėjo užmegzti su jais jokio ryšio per kelias pastarąsias dienas.
Tačiau vėliausias sprogimas privertė pareigūnus pripažinti, kad ten niekas negalėjo likti gyvas.
„Deja, esame priversti pripažinti, kad visos sąlygos toje kasyklos vietoje nebūtų leidusios išgyventi nei vienam žmogui", - nepaprastųjų situacijų ministras Vladimiras Pučkovas sakė duodamas interviu televizijai „LifeNews".
Naujų sprogimų grėsmė
77 žmonės dalyvavo paieškų ir gelbėjimo operacijoje po žeme, kai kasykloje sekmadienį driokstelėjo naujas sprogimas, nurodė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Iš jų 71 vienas buvo išgelbėtas ir iškeltas į paviršių; 11 žmonių buvo sužeisti.
„Pasak ekspertų, yra didelė naujų sprogimų grėsmė", - pridūrė ministerija.
Komijos respublikoje sekmadienį buvo paskelbtas trijų dienų gedulas.
Anksčiau šią savaitę prezidentas Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei įkurti specialią komisiją, kuri turės ištirti šį incidentą.
Šalies Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl galimų saugos normų pažeidimų ir pasiuntė į nelaimės vietą savo tyrėjus bei ekspertus.
Griūtys kasyklose – nereti incidentai Rusijoje ir buvusiose sovietinėse respublikose, kur daugelis šachtų nebuvo modernizuotos nuo komunistinio režimo laikų.
Vis dėlto „Vorkutaugol" nurodė, kad bendrovė pastaraisiais metais daug investavo į saugumo priemones.
„Nuolat skiriame daug lėšų - ir skirsime jas ateityje - kad patobulintume technines sistemas, kurios užtikrintų saugumą ir užkirstų kelią pažeidimams", - -žiniasklaida citavo A.Mordašovą.
2010 metais 91 žmogus, tarp kurių buvo kalnakasių ir gelbėtojų, žuvo sprogus metanui kasykloje „Raspadskaja" Kemerovo srityje Sibire.
2007-aisiais 110 žmonių žuvo kasykloje „Uljanovskaja" tame pačiame regione. Tai buvo didžiausia katastrofa Rusijos kasybos sektoriuje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.