Kai Fadwos Alaoui penkerių metų sūnui buvo baigtas chemoterapijos kursas, ji nusprendė jį nuvežti savaitgaliui į Jungtines Valstijas – tą kanadietė iš Kvebeko darė ne kartą, bet dabar pasienio tarnyba ją kelias valandas klausinėjo to, ko anksčiau neklausinėjo.

„Pasienietis man sako: jūs musulmonė, tiesa? Sakau, taip. Jis pradeda: ar praktikuojate tikėjimą? Sakau, taip. Jis klausia, kokią mečetę lankau, kaip ji vadinasi, kuo vardu imamas? Kur meldžiatės?“, – itin malonų pokalbį su pasienio darbuotoju prisiminė kanadietė Fadwa Alaoui.

Ji ne šiaip Kanados pilietė. Ji gimė Maroke, taigi ne iš vienoje iš septynių šalių, kurias D. Trumpas įtraukė į potvarkį dėl migracijos.

Baltieji rūmai neigia, kad nusitaikė į musulmonus, bet F. Alaoui istorija sukėlė abejonių.

„Nežinau, ar tai pasienietis atskalūnas, vedamas savo paties impulsų. Kur kas neramiau būtų, jei tai būtų įsakymas šitaip elgtis iš aukščiau, iš Jungtinių Valstijų administracijos. Bet, atrodo, imame matyti dėsningumą – žmonių pradeda klausinėti tokio pobūdžio klausimų – apie jų religiją ir politines pažiūras“, – kalbėjo advokatas Mitchellis Goldbergas.

Amerikos pasieniečiai turi teisę neįleisti bet kurio užsieniečio.

Kas pasirodė neįprasta šį kartą – moters jie klausinėjo, ką ji mano apie D. Trumpą ir jo politiką. O neįleisti į Jungtines Valstijas nusprendė, kai telefone rado vaizdo įrašų, kur nufilmuotos musulmonų pamaldos.

„Pareigūnė atėjo ir pasakė, kad į Jungtines Valstijas mūsų neįleis. Paklausiau, dėl ko, kokia priežastis? Ji pasakė, kad rado vaizdo įrašą, keliantį nerimo. Jaučiausi pažeminta, nuvilta“, – pasakojo F. Alaoui.

Bet didysis srautas dabar keliauja priešinga kryptimi.

Speigo sukaustytomis prerijomis. Iš šalies, kuri vadina save laisvės kraštu, į šalį, kuri vis dar svetinga. Du žodžiai gena juos iš Jungtinių Valstijų: Donaldas Trumpas.

„Jų balsuose girdžiu, kad jie išsigandę naujos administracijos, išsigandę deportavimo pareigūnų, sakančių „laikas imti pasą ir rengtis išvykti“, – pasakojo advokatas Marcas Prokoschas.

Šiaurės Dakotos valstijos į Manitobos provinciją vieni eina palei miškus, geležinkelį ar dujotiekį. Kiti, kad būtų mažiau šansų juos sugauti, renkasi ilgesnį maršrutą laukais, kur nėra net mobiliojo ryšio.

Kalėdų dieną du Ganos piliečiai nuo šalčio neteko pirštų. Amerikos pasieniečiai sako, kad tai ir verslas, abiem kryptimis.

„Neturėtume būti naivūs ir manyti, kad tai tik pabėgėliai, tik geri žmonės, ieškantys, kur gyventi. Jei išgirsta jie, gali išgirsti ir teroristai, narkotikų prekeiviai, žmonių gabentojai – kas tik norite. Tie, kurių nenorime matyti smelkiantis per sieną“, – kalbėjo JAV pasienietis Ericas Kuhnas.

Manitobos savanoriai po Amerikos rinkimų padėjo jau daugiau žmonių negu anksčiau juos pasiekdavo per metus. Po D. Trumpo inauguracijos motina iš paskutiniųjų tempė dvimetį sūnų, kuris maldavo palikti jį 20 laipsnių šaltyje.

„Vidury žiemos per šį baisų orą, šaltį, žmones kirsti sieną ir eiti per miškus, girias ir sniego kalnus į saugų prieglobstį verčia desperatiška padėtis. Jau vien tai daug pasako“, – sakė Vinipego pagalbos organizacijos atstovas Hanis Ubeady.

Tarp dviejų dešimčių praėjusį savaitgalį Kanadą pasiekė ir 36-erių somalietis, prieš trejus metus namie palikęs žmoną su kūdikiu ir dar dviem sūnumis, kai kita gentis jo akyse nužudė tėvą. Jis pasiekė Teksasą, bet prieglobsčio prašymą ten atmetė, ir jo pareigūnai jau ėmė ieškoti, kad deportuotų namo, kur, jis tikras, iškart būtų nužudytas.

„Jie diskriminuoja musulmonų religiją. Anksčiau žmonės galėjo gyventi net be dokumentų. Dabar nesaugūs netgi tie, kas juos turi. Amerikos vyriausybė gali juos išsiųsti bet kada. Jie bijo, todėl dauguma ieško būdo, kaip pasiekti Kanadą“, – pasakojo prieglobsčio prašytojas iš Somalio Farhanas Ahmedas.

Pagal dvišalę sutartį, Kanada grąžina atvykėlius Amerikai, jei jie prieglobsčio paprašo pasienyje ar oro uoste – štai kodėl jie mėgina kirsti sieną nelegaliai. Nuo balandžio Kanadą šitaip pasiekė per keturis šimtus žmonių. Dabar laukiama dar daugiau. Kanada kol kas priima tuos, kurių nepriima Jungtinės Valstijos, ir nežada keisti prieglobsčio politikos.